Chirurgija

Chirurgija reikalinga tada, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi arba būtina skubi medicininė intervencija. 

Chirurgija būtina, kai:

• atsiranda ūmios, gyvybei pavojingos būklės (pvz., apendicitas);
• nustatomos onkologinės ligos, reikalaujančios naviko pašalinimo;
• esant sunkioms traumoms, lūžiams ar vidaus organų pažeidimams;
• yra įgimtos ar įgytos deformacijos;
• esant lėtinėms ligoms, kurių negalima išgydyti vaistais (pvz. akmenligė).
• reikalingos rekonstrukcinės ar estetinės operacijos.

Chirurgija skirstoma į įvairius tipus pagal paskirtį, sudėtingumą ir metodus. Ji gali būti atliekama tiek dėl medicininių priežasčių, tiek dėl estetinių poreikių.

• Bendroji chirurgija apima įvairias operacijas pilvo srityje (pvz., apendicito šalinimas).
• Ortopedinė chirurgija – tai kaulų, sąnarių ir raumenų sistemos operacijos.
• Kardiovaskulinė chirurgija – širdies ir kraujagyslių ligų gydymas.
• Neurochirurgija – smegenų, nugaros smegenų ir nervų sistemos operacijos.
• Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija – išvaizdos korekcijos ir audinių atkūrimo operacijos.
• Onkochirurgija – piktybinių navikų pašalinimo operacijos.
• Traumatologinė chirurgija – skubi pagalba po sunkių traumų.
• Urologinė chirurgija – inkstų, šlapimo pūslės ir lytinių organų operacijos.
• Ginekologinė chirurgija.
• Oftalmologinė chirurgija, t.y. akių operacijos (pvz., kataraktos pašalinimas).
• Otorinolaringologinė chirurgija – ausų, nosies ir gerklės operacijos.

Chirurginės operacijos gali būti tiek planinės, tiek skubios intervencijos gyvybei gelbėti.

Dažniausiai Lietuvoje atliekamos šios chirurginės operacijos:

• Pilvo chirurgija: apendicito, tulžies pūslės, išvaržų šalinimas ir kt.
• Ortopedinės operacijos: sąnarių keitimas, lūžių, raiščių rekonstrukcija ir kt.
• Kraujagyslių chirurgija: venų varikozės, arterijų šuntavimo operacijos ir kt.
• Neurochirurgija: smegenų navikų šalinimas, stuburo operacijos ir kt.
• Onkologinės operacijos.
• Urologinės operacijos: prostatos, inkstų akmenų šalinimas ir kt.
• Ginekologinės operacijos: gimdos pašalinimas, cistų, miomų operacijos ir kt.
• Akių operacijos: kataraktos šalinimas, regėjimo korekcija lazeriu ir kt.
• Ausų, nosies, gerklės operacijos: tonzilių šalinimas, nosies pertvaros korekcija ir kt.
• Plastinės ir rekonstrukcinės operacijos: nosies, krūtų korekcija, randų šalinimas ir kt.
• Skubios chirurginės intervencijos.

Kiekviena chirurginė procedūra turi tam tikrą riziką ir gali sukelti komplikacijų. Tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo, paciento sveikatos būklės ir pooperacinės priežiūros. Nors dauguma operacijų atliekamos saugiai, svarbu žinoti galimas pasekmes.

• Galima infekcija operacinėje žaizdoje ar organizmo viduje.
• Galimas kraujavimas tiek operacijos metu, tiek po jos.
• Krešulių susidarymas.
• Alergijos, kvėpavimo ar širdies veiklos sutrikimai dėl anestezijos.
• Organo ar audinio pažeidimas.
• Galimas pooperacinis skausmas ir randai.
• Gijimo problemos po operacijos.

Svarbu tinkamai pasiruošti chirurginei operacijai, nes tai padeda sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrina sklandų gijimą.

Pirmiausia būtina konsultacija su gydytoju, kurios metu aptariama operacijos eiga, rizikos, būtini tyrimai. Tada atliekami kraujo tyrimai, širdies, plaučių ir kiti reikalingi tyrimai. Gydytojas gali rekomenduoti nutraukti ar pakeisti tam tikrus vaistus, kuriuos šiuo metu pacientas vartoja. Prieš operaciją gali reikėti laikytis dietos, atsisakyti alkoholio ir rūkymo. Dažnai rekomenduojama nevalgyti ir negerti kelias valandas prieš operaciją. Po operacijos pasirūpinkite pagalba namuose, tinkamomis sąlygomis sveikimui.

Pirmosiomis valandomis po operacijos stebima paciento gyvybinė veikla, skausmo lygis, o prireikus taikoma intensyvesnė priežiūra. Ypač svarbi yra skausmo kontrolė, todėl skiriami nuskausminamieji vaistai, o infekcijų prevencijai gali būti naudojami antibiotikai. Siekiant išvengti krešulių susidarymo, pacientams rekomenduojama kuo anksčiau pradėti judėti. 

Paciento atsistatymas po operacijos gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Lengvesnių operacijų atveju pacientai greitai grįžta prie kasdienės veiklos, o po sudėtingesnių gali prireikti reabilitacijos. Laikantis gydytojo rekomendacijų, gijimas vyksta greičiau, sumažėja komplikacijų rizika.

Vaikų chirurgija reikalauja ypatingo dėmesio. Kadangi vaikų organizmas dar vystosi, operacijos turi būti atliekamos kuo švelniau, dažnai taikant minimaliai invazinius metodus, tokius kaip laparoskopija. Specialiai pritaikyta anestezija yra būtina, nes vaikai jautriau reaguoja į vaistus. Jų organizmas greičiau gyja, tačiau yra jautresnis infekcijoms, todėl pooperacinė priežiūra turi būti itin kruopšti.

Psichologinis pasiruošimas taip pat svarbus. Gydytojai vaikams būtina paaiškinti procedūrą suprantamai ir raminančiai, o tėvų/globėjų buvimas prieš ir po operacijos padeda vaikams sumažinti stresą. 

Kai kuriais atvejais chirurginės operacijos galima išvengti taikant alternatyvius gydymo metodus. Viena pagrindinių alternatyvų yra medikamentinis gydymas – vaistai gali padėti kontroliuoti uždegimus, skausmą ar lėtines ligas, kurios kitu atveju galėtų reikalauti operacijos.

Kita svarbi alternatyva – fizioterapija, kuri ypač veiksminga gydant sąnarių, raumenų ar stuburo problemas. Specialūs pratimai, masažai ar kineziterapijos procedūros gali pagerinti judrumą ir sumažinti skausmą. Taip pat plačiai taikomos minimaliai invazinės procedūros, tokios kaip endoskopija, lazerinė terapija ar injekcijos, kurios padeda diagnozuoti ir gydyti tam tikras būkles be didelės operacijos. 

Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali būti veiksminga alternatyva: tinkama mityba, svorio kontrolė, mankšta ar žalingų įpročių atsisakymas dažnai padeda pagerinti sveikatą.