Šiaulių ligoninės chirurgai darbą operacinėje lengvina egzoskeletais: sprendimas jau pasiteisinęs kitose Europos šalyse
Egzoskeletų nauda chirurgų darbui jau įrodyta ne viename tarptautiniame tyrime. 2021 m. Miuncheno technikos universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 30 chirurgų, parodė, kad, naudojant pasyvius apatinių galūnių egzoskeletus, fizinis krūvis operacijos metu sumažėjo vidutiniškai 30 proc., o pooperacinis nuovargis – net iki 50 proc.
Tyrėjai pastebėjo, kad egzoskeletai itin naudingi stuburo ir juosmens sričiai, kurios dažniausiai patiria įtampą ilgai stovint ar lenkiantis prie operacinio stalo. Šveicarijos Lozanos universiteto ligoninėje (CHUV) atlikti testavimai parodė, jog reguliarus egzoskeletų naudojimas per 3 mėnesius pagerino chirurgų laikyseną ir sumažino priverstinių pertraukų skaičių net 40 proc.
Egzoskeletai – Europoje
Respublikinė Šiaulių ligoninė nėra pirmoji Europoje, diegianti egzoskeletus chirurgijoje, tačiau Lietuvoje tai dar retas reiškinys. Heidelbergo universitetinėje ligoninėje (Vokietija) egzoskeletai naudojami neurochirurgijoje, kur operacijos trunka daugiau nei 3 valandas.
Paryžiaus „La Pitié-Salpêtrière“ ligoninėje (Prancūzija) egzoskeletai integruoti ne tik į operacinių darbą, bet ir į pacientų reabilitaciją – tai vienas iš išmaniųjų technologijų pritaikymo pavyzdžių, siekiant sumažinti darbo traumų riziką tiek personalui, tiek pacientams.
Tuo tarpu Danijoje, Aarhuso universiteto ligoninėje, egzoskeletai testuojami rezidentų mokymuose kaip dalis ergonomiškos chirurginės praktikos. Anot mokslininkų, ankstyvas įgūdžių formavimas padeda išvengti lėtinių raumenų-skeleto sistemos pažeidimų ateityje.
Darbas tampa tvaresnis
Be abejo, kad prie įrenginio reikia priprasti – ypač prie sėdimos pozicijos, primenančios baro kėdę. Vis dėlto, net ir trumpas naudojimas padeda sumažinti raumenų nuovargį, o kai kurios operacijos (pvz., pakinklio arterijų) iš esmės reikalauja sėdimos padėties, kurioje egzoskeletas tampa ne tik patogus, bet ir būtinas.
„Tai – ne tik investicija į technologijas, bet ir į žmones, – pabrėžia M. Pauliukas. – Gydytojai mažiau pavargsta, patiria mažesnę perdegimo riziką. Pagerėjus jų fizinei būklei, didėja ir koncentracija bei darbo kokybė – nuo to tiesiogiai laimi pacientas.“
Respublikinės Šiaulių ligoninės informacija
