Abdominalinė chirurgija

Abdominalinė chirurgija yra reikalinga, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas arba kai būtina skubi intervencija, siekiant išgelbėti paciento gyvybę. Dažniausios priežastys, dėl kurių atliekama pilvo chirurgija:

• Ūminės būklės, tokios kaip apendicitas, žarnyno nepraeinamumas it kt;
• Navikai (gerybiniai ir piktybiniai augliai);
• Traumos;
• Uždegiminės ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas;
• Tulžies pūslės ir kasos ligos;
• Išvaržos, kai pilvo sienos silpnumas sukelia organų išsiveržimą;
• Organų transplantacija, kai būtinas kepenų ar kasos persodinimas.

Abdominalinė chirurgija dažniausiai atliekama gydant sunkias pilvo ertmės organų ligas, kai medikamentinis gydymas neefektyvus arba būtina skubi intervencija.

• Virškinamojo trakto ligos: skrandžio ir žarnyno opos, vėžys, žarnyno nepraeinamumas ir kt.;
• Tulžies pūslės ir kasos ligos, tokios kaip tulžies akmenligė, pankreatitas, kasos cistos ar navikai;
• Kepenų ligos: kepenų cirozė su komplikacijomis, navikai, cistos;
• Ūminės chirurginės būklės, pavyzdžiui, apendicitas, peritonitas, vidaus organų perforacija;
• Išvaržos, tokios kaip kirkšnies, pilvo sienos, pooperacinės išvaržos;
• Onkologinės ligos: virškinamojo trakto, kepenų, ginekologiniai piktybiniai navikai;
• Vidaus organų plyšimai, kraujavimai dėl avarijų ar sužalojimų;
• Organų transplantacija.

Tinkamiausias chirurgijos tipas ar metodas parenkamas atsižvelgiant į diagnozę, paciento būklę ir operacijos sudėtingumą. Taip pat pilvo chirurgijos tipas priklauso nuo pačios ligos ir gydymo tikslų.

Pagrindiniai abdominalinės chirurgijos tipai:

• Atviroji chirurgija. Ji atliekama per didelį pjūvį, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai prieiti prie reikiamų organų;
• Minimaliai invazinė chirurgija arba laparoskopija. Tai operacija atliekama per mažus pjūvius, naudojant kamerą ir specialius instrumentus;
• Endoskopinė chirurgija. Kai kurios procedūros atliekamos per natūralias kūno angas, pvz., per stemplę ar tiesiąją žarną;
• Skubi chirurgija – tai operacijos, atliekamos esant gyvybei pavojingoms būklėms;
• Planuojamoji chirurgija atliekama iš anksto suplanuotu laiku, pvz., dėl išvaržų, tulžies pūslės akmenligės;
• Rekonstrukcinė chirurgija. Ja siekiama atkurti organų funkciją po traumų, ligų ar ankstesnių operacijų;
• Transplantacinė chirurgija atliekama tuo atveju, kai reikia persodinti kepenis, kasą ar kitus pilvo ertmės organus.

Tai priklauso nuo operacijos pobūdžio. Bet paprastai prieš operaciją būtina gydytojo konsultacija, mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos bei skiriami reikalingi tyrimai. Pacientui gali tekti laikinai nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą, laikytis specialios dietos ar nevalgyti prieš operaciją. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie lėtines ligas ir alergijas.

Kokius tyrimus būtina atlikti prieš abdominalinės chirurgijos operaciją?

Prieš operaciją dažniausiai pacientui skiriami kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, krešėjimo rodikliai, biocheminiai tyrimai), šlapimo tyrimas, elektrokardiograma (EKG), krūtinės ląstos rentgenograma, ultragarsinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, priklausomai nuo ligos diagnozės. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi specifiniai tyrimai, tokie kaip endoskopija ar magnetinio rezonanso tomografija.

Pirmosiomis valandomis po operacijos pacientas stebimas intensyvios priežiūros skyriuje, kur vertinama jo būklė, gyvybiniai rodikliai ir skausmo lygis. Dažniausiai skiriami nuskausminamieji vaistai. Palaipsniui leidžiama atsigerti vandens, o vėliau – pereiti prie lengvo maisto. Gijimo laikotarpiu svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti fizinio krūvio, laikytis higienos priežiūros nurodymų ir stebėti pjūvio vietą, kad nekiltų infekcijos rizika. 

Priklausomai nuo operacijos sudėtingumo, pacientas ligoninėje gali praleisti kelias dienas ar net savaites. Taip pat gali būti skiriami kraujotaką gerinantys vaistai, antibiotikai ar kiti medikamentai. Atsistatymo laikotarpiu svarbu palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos, vengti sunkių darbų ir reguliariai lankytis pas gydytoją patikrai.

Gali pasitaikyti ankstyvosios pilvo chirurgijos komplikacijos, atsirandančios iš karto po operacijos, ir vėlyvosios, išsivystančios po kelių dienų ar savaičių. Viena dažniausių problemų yra žaizdos infekcija, kuri gali pasireikšti paraudimu, patinimu, skausmu ar pūliavimu. Taip pat gali kilti kraujavimas, tiek išorinėje žaizdoje, tiek viduje. 

Po operacijos gali išsivystyti kraujo krešulių susidarymas (trombozė), ypač jei pacientas ilgai nejuda. Kitos galimos komplikacijos: vidaus organų pažeidimas, žarnyno nepraeinamumas ar pilvaplėvės uždegimas. Kai kuriais atvejais, ypač po didesnių operacijų, gali išsivystyti išvarža operuotoje vietoje arba ilgalaikis virškinimo sutrikimas. Komplikacijų rizika priklauso nuo paciento bendros sveikatos būklės ir pooperacinės priežiūros kokybės, todėl svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir stebėti savo savijautą.

Abdominalinės chirurgijos kaina Lietuvoje priklauso nuo operacijos tipo, sudėtingumo, gydymo įstaigos bei to, ar procedūra atliekama valstybinėje, ar privačioje klinikoje. Valstybinėse ligoninėse dauguma abdominalinių operacijų yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo, jei pacientas yra apdraustas. 

Privačiose klinikose kainos yra labai įvairios. Pavyzdžiui, laparoskopinė tulžies pūslės šalinimo operacija gali kainuoti apie 1500–3000 eur, išvaržos operacija – 800–2500 eur, o sudėtingesnės procedūros, tokios kaip storosios žarnos rezekcija ar kasos operacijos, gali kainuoti daugiau nei 3000 eur. Į kainą dažniausiai įskaičiuojama gydytojo specialisto konsultacija, operacija, narkozė ir pooperacinė priežiūra, tačiau kai kurios paslaugos gali būti apmokestinamos atskirai.