Reabilitacija

Pirmiausia specialistas (gali būti šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, traumatologas) apžiūri pacientą ir išrašo siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Šis gydytojas nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir išrašo siuntimą reabilitaciniam gydymui.

Gavęs siuntimą pacientas pasirenka norimą reabilitacijos įstaigą ir užsiregistruoja telefonu, internetu arba atvykęs asmeniškai. Registracijos metu svarbu pateikti gydytojo siuntimą, asmens dokumentus, jei reikia – papildomą informaciją apie sveikatos būklę.

Reabilitacijos metu pacientui sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, poreikius. Reabilitacijos metu specialistai nuolat stebi jo pažangą ir prireikus koreguoja gydymo planą. Baigus reabilitaciją, pacientas gauna rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių.

Reabilitacija reikalinga tada, kai žmogus po ligos, traumos ar operacijos patiria sveikatos sutrikimų, kurie riboja jo gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą arba atlikti įprastas funkcijas.

• Po įvairių traumų: kaulų lūžiai, raiščių plyšimai ar sąnarių sužalojimai ir kt.
• Po chirurginių operacijų: ortopedinės operacijos, stuburo operacijos ir kt.
• Po insulto ar kitų neurologinių sutrikimų.
• Po persirgtų širdies ir kraujagyslių ligų, pvz. po miokardo infarkto.
• Persirgus kvėpavimo sistemos ligomis, pvz. po lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) arba po sunkių plaučių infekcijų
• Po sunkių ligų ar ilgalaikio gydymo (onkologiniai susirgimai ir kt.)
• Esant lėtinėms ligoms, pvz. diabetas, reumatinės ligos.
• Fizinio aktyvumo praradimas dėl senatvės.

Reabilitacija Lietuvoje priklauso pacientams, turintiems gydytojo siuntimą ir atitinkantiems tam tikras medicinines sąlygas. Valstybinė reabilitacija apmokama privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir yra skiriama po sunkių ligų, traumų ar operacijų. Pacientai taip pat gali rinktis privačią (mokamą) reabilitaciją. Reabilitacija priklauso šioms pacientų grupėms:

• Asmenys po ligų, traumų ar operacijų;
• Sergantieji lėtinėmis ligomis (pvz., dėl reumatoidinio artrito, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos);
• Onkologiniai pacientai;
• Pacientai po ilgalaikio gydymo ligoninėje.

Reabilitacija yra skirstoma į keletą pagrindinių rūšių.

Pradinė reabilitacija

Tai pirmasis reabilitacijos etapas, paprastai skiriamas iškart po ūmios ligos ar traumos, kai paciento būklė dar yra nestabili. Šiuo etapu siekiama atstatyti prarastas funkcijas ir pagerinti savarankiškumą.

Stacionarinė reabilitacija

Tai reabilitacija, kai pacientas tam tikrą laiką apgyvendinamas reabilitacijos įstaigoje (ligoninėje arba sanatorijoje), kur gauna nuolatinę priežiūrą bei gydymą. Ji taikoma, kai reikalinga intensyvi ir visapusiška priežiūra po sunkių ligų ar traumų.

Prioritetinė stacionarinė reabilitacija

Skubi stacionarinė reabilitacija, skiriama pacientams, kurių būklė yra sunki ar kritinė, ir jiems reikia neatidėliotinos reabilitacijos, siekiant išvengti neįgalumo ar didesnių komplikacijų.

Antirecidyvinis sanatorinis gydymas

Tai sanatorinis gydymas, skirtas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, siekiant išvengti ligos paūmėjimo (recidyvo) ir pagerinti sveikatos būklę.

Ambulatorinė reabilitacija

Reabilitacija, kurią pacientas gauna atvykdamas į reabilitacijos centrą ar kliniką procedūroms, bet gyvena namuose. Ji tinka pacientams, kurių būklė nereikalauja nuolatinės stacionarinės priežiūros.

Palaikomoji reabilitacija

Tai ilgalaikė reabilitacija, skirta pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar progresuojančiomis būklėmis, kad būtų palaikoma jų sveikatos būklė ir išvengta ligos progresavimo ar komplikacijų.

Antrinė reabilitacija

Tai tęstinė reabilitacija po pirminio gydymo etapo, kai pacientas jau šiek tiek atsigavo, bet dar reikia tolesnio gydymo. Antrinės reabilitacijos metu siekiama visiško paciento funkcijų atkūrimo ar sveikatos stabilizavimo.

Reabilitacija namuose

Reabilitacija teikiama paciento namuose, kai jis negali atvykti į gydymo įstaigą. Specialistai atvyksta į namus ir atlieka reikiamas procedūras bei pratimų programas.

Norint gauti nemokamą (valstybės kompensuojamą) reabilitaciją, pirmiausia reikia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju arba kitu specialistu (pvz., neurologu, ortopedu, traumatologu ir kt), kuris įvertins sveikatos būklę ir nukreips siuntimą  Jei gydytojas nustato, kad reabilitacija būtina dėl traumos, ligos ar po operacijos, jis išrašo siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Šis gydytojas nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare.

Nemokama reabilitacija priklauso pacientams, atitinkantiems medicininius kriterijus, nustatytus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) taisykles. Tai gali būti įvairios ligos ar būklės, pvz., insultas, širdies infarktas, sąnario keitimas, kaulų lūžiai, onkologinės ligos ar lėtinės neurologinės ligos. Jei pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), visa reabilitacija apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Mokama reabilitacija – kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, tuomet visą reabilitacijos kainą jam teks pačiam sumokėti; arba jei jis pasirenka privačią įstaigą, norėdamas gauti greitesnes paslaugas, kurios nekompensuojamos valstybės.

Reabilitacijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių: ar paslauga yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kokio tipo reabilitacija (stacionarinė, ambulatorinė ar namuose), pasirinkta įstaiga bei papildomų paslaugų poreikio.

Jei reabilitacija nėra kompensuojama, kaina priklauso nuo reabilitacijos trukmės (kuo ilgesnė reabilitacija, tuo didesnės išlaidos). Stacionarinė reabilitacija vidutiniškai gali kainuoti 60–150 eur per dieną, priklausomai nuo įstaigos, gydymo plano ir pan. Ambulatorinės reabilitacijos metu vienos procedūros kaina gali svyruoti nuo 10 iki 30 eurų, priklausomai nuo procedūros rūšies.