Elektrostimuliacija

Elektrostimuliacija gali būti naudinga įvairiose situacijose, kai siekiama pagerinti paciento raumenų veiklą, palengvinti skausmą ar paspartinti atsistatymą. Taigi, elektrostimuliacija: 

• padeda aktyvuoti silpnus ar nenaudojamus raumenis, ypač po traumų ar operacijų;
• spartina gijimą ir padeda atkurti judėjimo funkcijas;
• taikoma esant nugaros, kaklo ar sąnarių skausmams;
• naudinga esant įtampai ar spazmams;
• naudojama kaip papildoma priemonė raumenų tonusui gerinti ir giliųjų raumenų aktyvavimui.
• ypač naudinga ilgai sėdint ar esant ribotam judrumui.

Elektrostimuliacija plačiai naudojama gydant įvairias sveikatos būkles, susijusias su raumenų, nervų ar judamojo aparato sutrikimais. Ji padeda ne tik atkurti raumenų funkciją, bet ir sumažinti skausmą.

Dažniausiai elektrostimuliacija taikoma gydant:

• Raumenų silpnumą ar atrofiją po ilgalaikio nejudrumo ar traumų;
• Stuburo ir nugaros skausmus;
• Sąnarių skausmus;
• Neurologinius sutrikimus, pvz., po insulto;
• Judėjimo sutrikimus;
• Sportines traumas;
• Norint greičiau atsistatyti po operacijos.

Elektrostimuliacija gali būti naudinga tiek gydymo, tiek sporto ar sveikatinimo tikslais. Ji padeda greičiau atkurti raumenų funkciją, sumažinti diskomfortą ir pagerinti fizinę būklę. 

• Elektrostimuliacija ypač naudinga po traumų, kai raumenys nusilpę ar neaktyvūs;
• Elektriniai impulsai padeda sumažinti lėtinį ar ūmų skausmą;
• Padeda raumenims greičiau atsigauti po fizinio krūvio ar operacijų;
• Elektrostimuliacija skatina kraujo apytaką, o tai svarbu audinių gijimui;
•  Atpalaiduoja įtemptus raumenis;
• Giliųjų raumenų aktyvavimas;
• Judesių koordinacijos gerinimas.

Elektrostimuliacija gali būti taikoma įvairioms kūno vietoms. Elektrodai dedami ant konkrečių raumenų ar skausmingų vietų, kad būtų pasiektas norimas poveikis.

Dažniausiai elektrostimuliacija taikoma:

• nugarai, pvz. apatinės ar viršutinės dalies raumenims stiprinti;
• pečiams, esant įtampai, sąnarių ar raumenų skausmams;
• rankoms ir dilbiams;
• pilvo sričiai;
• sėdmenims – ypač sporto tikslais;
• šlaunims ir blauzdoms;
• kaklui, esant įtampai.

Nors elektrostimuliacija laikoma saugia ir neinvazine procedūra, tam tikrais atvejais ji gali sukelti nepageidaujamų reakcijų arba būti netinkama. 

Galimos elektrostimuliacijos rizikos:

• Odos sudirginimas. Pvz. po elektrodų gali atsirasti paraudimas, niežėjimas ar nedidelis bėrimas;
• Raumenų pertempimas. Netinkamai sureguliavus intensyvumą, gali atsirasti skausmas ar raumenų nuovargis;
• Širdies ritmo sutrikimai;
• Naudojant be priežiūros ar ne pagal paskirtį, galima pakenkti raumenims ar nervams;
• Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti diskomfortas ar net skausmas procedūros metu.

Tinkamai taikoma elektrostimuliacija, ypač naudojant EMS technologiją, gali duoti teigiamų rezultatų gydymo, sporto ar reabilitacijos srityse. Vienas pagrindinių efektų – pagerėjusi raumenų funkcija: raumenys tampa stipresni, elastingesni ir geriau kontroliuojami. EMS padeda greičiau atkurti raumenų veiklą po traumų ar ilgalaikio nejudrumo, mažina skausmą, gerina kraujotaką ir pagreitina atsistatymo procesus. Sportininkams EMS padeda aktyvinti giliuosius raumenų sluoksnius, pagerinti laikyseną ir ištvermę. Be to, daugelis žmonių pastebi sumažėjusį raumenų įsitempimą, pagerėjusią savijautą bei judesių laisvumą. 

Elektrostimuliacija (EMS) tampa vis populiaresnė kaip procedūra, kurią galima saugiai atlikti ir namuose. Tam naudojami specialūs, kompaktiški prietaisai su lipniais elektrodais, kurie lengvai tvirtinami prie odos norimose kūno vietose. Namų sąlygomis EMS dažniausiai taikoma raumenų tonusui palaikyti, atsistatymui po treniruočių, lengvam skausmo malšinimui ar net kūno formavimui. Svarbu laikytis prietaiso naudojimo instrukcijų, neviršyti rekomenduojamo intensyvumo ir, jei turima sveikatos sutrikimų, pasitarti su gydytoju. Nors rezultatai gali būti ne tokie greiti kaip taikant profesionalias procedūras, teisingai naudojant galima pasiekti norimų pokyčių ir pagerinti savijautą.