Ergoterapija

Ergoterapija reikalinga tuomet, kai žmogaus gebėjimas atlikti kasdienes veiklas yra sutrikęs dėl ligos, traumos, raidos sutrikimų ar senėjimo. Ji gali būti reikalinga:

• Po traumų ar operacijų. Ergoterapija padeda atgauti judėjimo funkcijas, stiprinti raumenis ir lavinti įgūdžius, reikalingus kasdieniams užduotims atlikti.
• Po insulto ar kitų neurologinių ligų. Po jų gali būti sutrikęs judėjimas, koordinacija ar kalba. Ergoterapeutai padeda atstatyti šiuos gebėjimus ir pritaikyti aplinką bei veiklas, kad asmuo būtų kuo savarankiškesnis.
• Su psichikos sveikatos problemomis: Ergoterapija gali padėti asmenims, sergantiems depresija, nerimo sutrikimais ar kitomis psichikos ligomis, atgauti pasitikėjimą savimi.
• Vaikams su raidos sutrikimais: Ergoterapija padeda vaikams, turintiems autizmą, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), mokymosi sunkumų ar kitų raidos sutrikimų. Ji padeda lavinti motorinius įgūdžius, socialinius gebėjimus ir kt.
• Sergant lėtinėmis ligomis. Ergoterapija padeda asmenims, turintiems artritą, Alzheimerio ligą ar kitus sveikatos sutrikimus.

Išskiriami keli ergoterapijos metodai:

• Funkcinių įgūdžių lavinimas. Ergoterapeutai padeda pacientams įgyti ar atkurti įgūdžius, reikalingus kasdieniam gyvenimui, pvz., maisto ruošimui, apsirengimui ar darbo veiklai.
• Prisitaikymas prie aplinkos. Specialistai rekomenduoja pakeisti aplinką ar naudoti specialius įrankius, kad asmuo galėtų kuo savarankiškiau gyventi ir dirbti.
• Psichosocialinė terapija. Šis metodas padeda žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, išmokti valdyti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir gerinti emocinę savijautą.
• Sensorinė integracija. Naudojama vaikams ar suaugusiesiems, turintiems sensorinės informacijos apdorojimo sutrikimų, siekiant pagerinti jų reakciją į sensorinius stimulai ir gebėjimą efektyviau veikti aplinkoje.

Ergoterapija skirta padėti vaikams, turintiems fizinių, motorinių, sensorinių, pažinimo ar emocinių sunkumų, pasiekti jų amžiui būdingus vystymosi etapus ir išmokti savarankiškai atlikti kasdienes veiklas. 

Ergoterapeutai padeda vaikams tobulinti rankų ir pirštų motoriką, reikalingą rašymui, piešimui, maisto paėmimui, sagų užsegimui ir kitoms smulkioms veikloms. Taip pat ergoterapeutai padeda vaikams, turintiems sunkumų apdoroti sensorinę informaciją, ar kūno judesiams.

Specialistai moko vaikus savarankiškumo įgūdžių, tokių kaip apsirengimas, valgymas, asmens higiena, kad jie galėtų geriau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.

Ergoterapija padeda vaikams lavinti bendravimo ir socialinius įgūdžius. Naudojami žaidimai kaip terapijos priemonė, siekiant skatinti vaiko kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir kt. Vaikui gali prireikti ergoterapijos, jei jis susiduria su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, jei kūdikystėje yra gerokai pavėluotas ropojimo, vaikščiojimo etapas. Taip pat jei vaikas turi sunkumų su smulkiaisiais (rašymu) ar stambiaisiais motoriniais įgūdžiais (pvz., lipimu laiptais).

Ergoterapija labiau orientuojasi į gebėjimą atlikti kasdienes veiklas (pvz., apsirengimą, valgymą, darbą). Ergoterapeutai padeda pacientams įveikti kliūtis, kad jie galėtų savarankiškai gyventi, dirbti.

Kineziterapija yra labiau sutelkta į fizinį kūno judėjimą ir jo funkcijas. Kineziterapeutai dirba su pacientais, kad pagerintų jų raumenų jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir judesių amplitudę, dažnai po traumų, operacijų ar ligų.

Trumpai tariant, ergoterapija daugiausiai dėmesio skiria gebėjimui atlikti praktines kasdienes užduotis, o kineziterapija – fiziniam kūno atstatymui ir stiprinimui.