Emocinė sveikata

• Užsitęsusi liūdesio, nerimo būsena, beprasmybės jausmas, anksčiau džiuginę dalykai nebedžiugina;
• Nuotaikų svyravimai, dirglumas, susierzinimas dėl menkniekių, sunku kontroliuoti pyktį;
• Nuovargis, energijos trūkumas, jausmas, kad atsibundate pavargęs;
• Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, atlikti užduotis, atminties sutrikimai;
• Neigiamas savęs vertinimas, dažnas galvojimas apie savo trūkumus;
• Miego sutrikimai – nemiga, košmarai, mieguistumas dienos metu;
• Apatija – jausmų atbukimas;
• Atsiribojimas nuo kitų žmonių, socialinių situacijų vengimas;
• Sunkumai palaikant santykius – dažni konfliktai su artimaisiais ar kitais žmonėmis;
• Fiziniai (psichosomatiniai) simptomai be aiškios priežasties, pavyzdžiui, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai;
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis;
• Mintys apie savižudybę.

• Depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, nuovargiu, energijos ir motyvacijos stoka;
• Generalizuotas nerimo sutrikimas – generalizuotas ir nuolatinis nerimas, kuris nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Simptomai: nuolatinis nervingumas, raumenų įtampa, prakaitavimas, galvos svaigimas, silpnumas ir kt.;
• Bipolinis sutrikimas – šiam sutrikimui būdinga nuotaikų epizodų kaita nuo manijos ar hipomanijos (nuotaikos pakilumas, padidėjusi energija bei aktyvumas) iki depresijos (nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija); 
• Potrauminio streso sutrikimas – atsiranda po trauminių patirčių, pasireiškia  įkyriu ir pasikartojančiu trauminio įvykio išgyvenimu prisiminimuose arba košmaruose, emociniu sąstingiu, atsiskyrimu nuo kitų žmonių ir kt.;
• Valgymo sutrikimai – dėl psichologinių priežasčių kylantys valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas), lemiantys nesveiką santykį su maistu;
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas – pasikartojančios obsesinės mintys arba kompulsiniai veiksmai. Obsesinės mintys – įkyrios idėjos, psichiniai vaizdiniai, nuolat grįžtantys į paciento sąmonę. Pavyzdžiui, nesugebėjimas apsispręsti, nuolatinis alternatyvų ieškojimas. Kompulsiniai veiksmai dažnai būna susiję su valymu, švara, tvarka, pavyzdžiui, labai dažnas rankų plovimas;
• Asmenybės sutrikimai – šį sutrikimą turintys žmonės pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais, dažnai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes situacijas. Asmenybės sutrikimų pavyzdžiai: šizoidinis asmenybės sutrikimas, antisocialus asmenybės sutrikimas, ribinis asmenybės sutrikimas, narcisistinis asmenybės sutrikimas ir kt.

• Reguliarus fizinis aktyvumas;
• Pakankamas miegas;
• Subalansuota mityba;
• Streso valdymas;
• Bendravimas, ryšiai su kitais žmonėmis;
• Mėgstami užsiėmimai, hobiai, laikas sau;
• Psichoterapija, psichologo konsultacijos – didina emocinį sąmoningumą, gali padėti geriau suprasti savo emocijas ir jas valdyti.

• Psichologinis konsultavimas, psichoterapija – konsultacijos gali būti individualios, grupinės, poroms;
• Psichiatrinė pagalba – psichiatras gali diagnozuoti psichikos sutrikimus, skirti medikamentinį gydymą (antidepresantus ir kt.); 
• Krizių intervencija – pagalba įvykus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, nelaimingas atsitikimas, išprievartavimas, užpuolimas ir kt.). Tokiais atvejais psichologinę pagalbą reikia suteikti per pirmąją parą, ypač, jei yra savižudybės grėsmė. Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos;  
• Savitarpio pagalbos grupės – vienas iš efektyvių būdų įveikiant psichologines krizes. Organizuojami grupiniai susitikimai tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, savitarpio paramos grupė nusižudžiusių asmenų artimiesiems, nuo lošimų priklausomų asmenų artimiesiems, psichologinių sunkumų patiriančioms mamoms, sergantiesiems įvairiomis ligomis ir pan. Savitarpio pagalbos grupių dalyviai turi panašios patirties, taigi gali ja pasidalinti, rasti naujų požiūrio taškų, suvokti, kad yra ne vieni patiriantys panašius išgyvenimus; 
• Stacionarinis gydymas – jei psichikos sutrikimai yra labai sunkūs, gali prireikti stacionarinio gydymo. Ligoninėje taikomas kompleksinis gydymas vaistais ir nemedikamentiniu būdu (psichoterapija, kineziterapija, meno terapija ir kt.);
• Meno terapija – kūrybiniai užsiėmimai gali būti naudojami kaip psichoterapijos priemonė, padedanti depresija ar kitais emocijų ir psichikos sutrikimais sergantiems žmonėms. Dailės, muzikos, judesio, dramos terapija leidžia panirti į kūrybinį procesą, atsipalaiduoti, atitraukti mintis, išreikšti emocijas spalvomis, formomis, judesiu. 

• Jei patiriate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti nedelsiant, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (psichologinė pagalba telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).;
• Nemokamas psichologo konsultacijas galite gauti poliklinikos psichikos sveikatos centre arba savo savivaldybės visuomenės sveikatos biure;
• Galite išsirinkit privačiai dirbantį psichologą ar psichoterapeutą manodaktaras.lt platformoje, paspaudę ČIA;
• Sudėtingesniais atvejais, jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą, kuris įvertins psichinės sveikatos būklę, nustatys diagnozę, skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Psichiatras taip pat gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare;
• Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Psichologinių krizių pagalbos centrui telefonu 1815.

Emocinė pagalba telefonu

Emocinė pagalba telefonu – įvairių psichologinės pagalbos linijų teikiama psichologinė pagalba. Emocinė pagalba telefonu lengvai pasiekiama, kai kurios linijos dirba visą parą. Emocinė pagalba telefonu tinkamiausia, jei norite su kuo nors pasikalbėti čia ir dabar. 

Emocinė pagalba internetu

Emocinė pagalba internetu – kai kurie psichologai teikia konsultacijas nuotoliu – video skambučiais, rečiau – elektroniniais laiškais. Emocinė pagalba nuotoliu patogi tuo, kad sutaupomas kelionės laikas, taigi gali būti lengviau suderinti ir į savo darbotvarkę įtraukti konsultacijas internetu, galima kalbėtis būnant saugioje ir patogioje aplinkoje.  

Emocinė pagalba gyvai

Psichologinė pagalba gyvai, kai tiesiogiai bendraujama su psichologu ar kitu psichikos sveikatos priežiūros specialistu, leidžia užmegzti tvirtesnį emocinį ryšį, bendraujant gyvai matome ir vertiname kito žmogaus kūno kalbą. Psichologinė pagalba gyvai gali kelti didesnį pasitikėjimą, suteikti daugiau privatumo ir konfidencialumo (skirtingai nei konsultacijos internetu, jei, pavyzdžiui, tuo metu namuose yra kitų žmonių). Kai kuriems kuriems žmonėms emocinė pagalba gyvai gali būti efektyvesnė sprendžiant emocinės ar psichikos sveikatos sutrikimus. 

Emocinė sveikata vaikystėje turi poveikį socialiniam vystymuisi, vaiko psichologinei gerovei ateityje. Vaiko emocinė sveikata priklauso nuo vaiko pasitikėjimo savimi, savo vertės pajautimo, ryšio su tėvais, saugumo jausmo. Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis situacijomis, pokyčiais, kurie gali turėti įtakos jų psichologinei gerovei. Tėvai gali pastebėti neigiamus vaiko ar paauglio elgesio pokyčius. 

• Įvairios emocinės pagalbos linijos konsultuoja tėvus vaikų emocinės sveikatos klausimais, vyresni vaikai ir paaugliai gali patys pasikonsultuoti telefonu; 
• Esant užsitęsusioms problemoms, galima konsultuotis su vaikų ir paauglių psichologais. Vaikų psichologai gali pateikti vertingų įžvalgų tėvams, kaip elgtis įvairiose situacijose, padėti vaikui ir tėvams tvarkytis su įvairiomis emocijomis, geriau pažinti savo vaiką, kurti ryšį su vaiku, padėti spręsti įvairias problemas.

Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijų bei kitų emocinės sveikatos paslaugų kainos gali priklausyti nuo įvairių veiksnių – specialisto patirties, vietovės, konsultacijos pobūdžio (gyvai ar nuotoliu, individuali ar grupinė), trukmės. Orientacinės kainos: 

• Individuali psichologo konsultacija ar psichoterapijos sesija gyvai: 30–80 eur;
• Individuali psichologo konsultacija ar psichoterapija nuotoliu: 25–70 eur;
• Grupinė terapija: 10–50 eur;
• Porų terapija: 50–120 eur;
• Psichiatro konsultacija: 40–110 eur;
• Meno ir kūrybiniai užsiėmimai (dailės, muzikos, dramos terapija ir kt.) grupėse: 15–50 eur.