Geštalto terapija

Geštalto terapija yra psichologijos kryptis, kurioje pabrėžiama žmogaus patirtis dabartiniu momentu, čia ir dabar. Terminas kilęs iš vok. Gestalt „pavidalas, forma“,  psichologijoje geštaltas – vientisas psichikos darinys. Geštalto terapija yra psichologijos kryptis, psichinius procesus laikanti vientisais ir neskaidomais į elementus. Nuo kitų psichoterapijos metodų geštalto terapija skiriasi tuo, kad ne taip fokusuojamasi į praeities analizę, bet labiau į dabartį, skatinama prisiimti atsakomybę už savo jausmus, reakcijas. 

Geštalto terapija gali padėti sprendžiant įvairias problemas:

• Nerimo sutrikimai;
• Depresija;
• Santykių problemos;
• Žema savivertė;
• Psichosomatiniai simptomai;
• Norint geriau suprasti savo poreikius, reakcijas, didinti sąmoningumą.

Geštalto psichoterapija gali padėti:

• Tapti sąmoningesniam;
• Padidinti pasitikėjimą savimi, savivertę;
• Geriau valdyti stresą;
• Geriau reguliuoti emocijas;
• Pagerinti santykius su kitais. 

Tačiau reikia paminėti, kad sėkmingam terapiniam procesui svarbus aktyvus paciento įsitraukimas, motyvacija, ryšys su terapeutu. Geštalto terapija gali tikti ne visiems, jei:

• Jaučiatės nejaukiai atlikdami patyriminius eksperimentus;
• Pageidaujate griežtesnės psichoterapijos sesijų struktūros. 

• Dabartinis momentas, buvimas „čia ir dabar“. Geštalto terapijoje akcentuojama, kaip jaučiatės šiuo momentu. Praeitis svarbi tiek, kiek ji turi įtakos dabartiniam mąstymui ir elgesiui. Geštalto terapijos sesijoje psichoterapeutas gali paskatinti dar kartą išgyventi praeities įvykį, vėliau aptariant, kokius jausmus jis kelia; 
• Sąmoningumo ugdymas. Pagal geštalto terapiją, asmenybės augimą stabdo nesugebėjimas suprasti savęs, savo poreikių. Dėmesys skiriamas emocijų, mąstymo modelių, fizinių pojūčių suvokimui, kad galėtumėte pažinti ir priimti save;
• Atsakomybės prisiėmimas. Skatinama priimti savo veiksmų pasekmes ir nustoti kaltinti kitus dėl savo problemų. Atsakomybės prisiėmimas reiškia ir kontrolės už savo gyvenimą prisiėmimą; 
• Paradoksali pokyčių teorija. Ši teorija teigia, kad natūralų asmeninį augimą skatina savęs pažinimas ir priėmimas, o ne bandymas tapti tuo, kuo nesate; 
• Užbaigimas. Geštalto terapija teigia, kad problemos gali kilti iš neišreikštų emocijų ir praeities patirčių, kurių pilnai neapdorojote. Įsisąmoninus ir apdorojus patirtis, galite paleisti užgniaužtas emocijas; 
• Kūno ir proto ryšys. Geštalto terapijos metu psichoterapeutas gali jūsų klausti apie fizinius pojūčius, skatinama atkreipti dėmesį į tai, ką gali pasakyti kūnas. 

Geštalto terapeutas gali pasiūlyti įvairių pratimų ir patyriminių eksperimentų:

• Tuščios kėdės metodas. Tai vienas žymiausių geštalto terapijos eksperimentų. Klientas atsisėda prieš tuščią kėdę ir įsivaizduoja, kad prieš jį sėdi žmogus, su kuriuo turi konfliktą, arba tam tikra jo asmenybės dalis, pavyzdžiui, vidinis kritikas. Klientas kalba su kita puse;  
• Vaidmenų pratimas. Klientas tam tikroje situacijoje vaidina save ir kitą asmenį, bando įsijausti į kitą, suprasti kito požiūrį; 
• Pasirinkimų tyrimas. Klientas skatinamas įsijausti į vieną ar kitą situaciją, taip išgryninami tikrieji troškimai;
• Dėmesys kūno pojūčiams. Terapeutas skatina atkreipti dėmesį į kūno pojūčius, išsiaiškinti, kur jaučiama įtampa, ką rodo laikysena;
• Kūrybinės priemonės: piešimas, rašymas, judesys. Per šias priemones klientas gali būti skatinamas išreikšti emociją, pavyzdžiui, gali būti siūloma nupiešti tam tikrą situaciją ar jausmą.