Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kuri išsivysto, ilgai vartojant alkoholį. Ji pasireiškia patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau – ir fizine priklausomybe.
Alkoholis pamažu tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, atsipalaiduoti. Pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu. Asmuo alkoholiu piktnaudžiauja reguliariai (kelis kartus per savaitę). Pamažu didėja organizmo tolerancija alkoholiui. Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų.
Vis dažniau alkoholis tampa būtinas normaliai savijautai palaikyti; vartojimo dozės viršija įprastines 3-6 kartus. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Antra stadija išsivysto po 5 metų vartojimo.
Asmuo tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai. Trečia stadija išsivysto po 5-15 metų.
Tai lėtinė liga, kuri linkusi kartotis. Todėl blaivybės būtina laikytis visą gyvenimą.
Svarbu laiku atpažinti pirmuosius ligos požymius ir pasiūlyti pagalbą. Didelę įtaką turi visuomenės švietimas, informacija žiniasklaidos priemonėse, auklėjimas šeimoje.