Šlapimo tyrimai

Šlapimo tyrimai reikalingi įvairioms sveikatos būklėms įvertinti ir diagnozuoti.

• Profilaktinės sveikatos patikros atveju, kai norima anksti nustatyti galimus sveikatos sutrikimus;
• Norint įvertinti inkstų funkciją, pvz. padeda nustatyti tam tikras inkstų ligas;
• Esant šlapimo takų infekcijai, kai pacientas skundžiasi skausmu šlapinantis, dažnu noru šlapintis ir kt.;
• Kai reikia įvertinti kepenų veiklą bei medžiagų apykaitos sutrikimus. Šlapimo tyrimas gali parodyti kepenų ligas, diabetą ar kitus metabolinius sutrikimus;
• Nėštumo metu – siekiant stebėti būsimos mamos ir kūdikio sveikatą.

Štai keletas dažniausiai atliekamų šlapimo tyrimų:

• Bendras šlapimo tyrimas (BŠT). Tai pagrindinis ir dažniausiai atliekamas tyrimas. Jo metu įvertinama šlapimo spalva, skaidrumas, tankis, rūgštingumas (pH) bei aptinkamos medžiagos, tokios kaip baltymai, gliukozė, ketonai, bilirubinas, eritrocitai, leukocitai, nitritai ir urobilinogenas;
• Šlapimo pasėlis. Jis atliekamas, jei įtariama šlapimo takų infekcija. Šio tyrimo metu auginamos bakterijos iš šlapimo mėginio, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams;
• Paros šlapimo tyrimas. Kai kuriais atvejais pacientui skiriamas 24 valandų šlapimo rinkimas, kurio metu surenkamas visas per parą išskirtas šlapimas. Tai leidžia nustatyti kalcio, natrio, kalio, baltymų ar kreatinino kiekį per parą. Šis tyrimas naudojamas nustatyti, pavyzdžiui, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus;
• Toksinų ir narkotikų tyrimai. Tam tikrais atvejais gali būti atliekami toksinų ar narkotikų aptikimo tyrimai. Jie naudojami tiriant apsinuodijimus, stebint gydymo eigą arba atliekant medicininę ekspertizę.

Šlapimo tyrimai gali atskleisti daug informacijos apie žmogaus sveikatą ir padėti nustatyti įvairius sutrikimus ar ligas. 

Šlapimo tyrimai gali parodyti:

• Inkstų ir šlapimo takų būklę. Pavyzdžiui, leidžia aptikti inkstų uždegimą, inkstų akmenligę, inkstų nepakankamumą ir kt.;
• Šlapimo takų infekciją. Padidėjęs leukocitų, bakterijų ir nitritų kiekis šlapime rodo galimą šlapimo takų infekciją;
• Cukrinį diabetą. Šlapime aptinkamas gliukozės kiekis gali rodyti cukrinį diabetą, ypač jei jis viršija įprastą ribą;
• Kepenų ligas. Jei šlapime aptinkamas bilirubinas, jis gali rodyti kepenų ar tulžies latakų ligas.
• Širdies ir kraujagyslių sutrikimus;
• Nėštumo metu pasitaikančius sutrikimus. Pavyzdžiui, baltymų buvimas šlapime nėštumo metu gali rodyti preeklampsiją;
• Dehidrataciją ar elektrolitų disbalansą;
• Hormonų pusiausvyros sutrikimus;
• Šlapimo tyrimai taip pat gali parodyti toksinių medžiagų ar narkotikų buvimą organizme.

Šlapimo tyrimo normos priklauso nuo įvairių parametrų. Šios normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos naudojamų metodų ir vertinimo, todėl visuomet svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl gautų rezultatų interpretacijos.

Šlapimo spalva – nuo šviesiai geltonos iki gintarinės spalvos (priklauso nuo hidratacijos lygio).

Šlapimo skaidrumas – drumstumas gali rodyti infekciją ar kitas problemas.

pH – 4.5–8.0 (didesnis rūgštingumas / šarmingumas gali rodyti tam tikrus sutrikimus).

Tankis – 1.005–1.030 (parodo inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą).

Baltymai – paprastai nerandama (jei randama šlapime didelį kiekį baltymų, tai gali rodyti inkstų problemas).

Gliukozė – neturėtų būti randama šlapime (jei randama, tai gali būti cukrinio diabeto požymis).

Ketonai – paprastai nerandami (ketonų buvimas gali rodyti diabetą arba organizmo badavimą).

Bilirubinas – neturėtų būti randama (jei aptinkama, tai gali rodyti kepenų ligas).

Urobilinogenas – 0.1–1.0 mg/dL (aukštesnis lygis gali rodyti kepenų sutrikimus).

Nitritai – paprastai nerandama (nitritai šlapime gali signalizuoti bakterinę infekciją).

Leukocitai – neturėtų būti (didelis kiekis rodo infekciją ar uždegimą).

Eritrocitai – paprastai nėra arba nedidelis kiekis (didesnis kiekis gali rodyti šlapimo takų ar inkstų problemas).

Norint, kad būtų kuo tikslesnis šlapimo tyrimo rezultatas, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Pagrindiniai reikalavimai šlapimo tyrimams atlikti

• Reikia naudoti švarų ir sterilų indelį, kurį paprastai galima įsigyti vaistinėje;
• Prieš mėginio paėmimą nusiplaukite išorinius lytinius organus vandeniu;
• Rekomenduojama surinkti rytinį šlapimo mėginį, nes jis labiausiai koncentruotas ir patikimiausiai atspindi sveikatos būklę;
• Naudokite „vidurinę šlapimo srovę“, kad sumažėtų išorinių priemaišų rizika: pradėti šlapintis į tualetą, tuomet į indelį, o likusią dalį vėl į tualetą;
• Šlapimo mėginį reikia pristatyti į laboratoriją kuo greičiau, maždaug per 1–2 valandas nuo surinkimo. Jei to padaryti neįmanoma, mėginį galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 24 val.

Šlapimo tyrimų atsakymai gali parodyti įvairių sveikatos būklių požymius:

Baltymai – jų buvimas šlapime gali rodyti inkstų ligas.

Gliukozė – gali reikšti cukrinį diabetą.

Ketonai – gali rodyti badavimą ar diabetą.

Bilirubinas – gali rodyti kepenų sutrikimus.

Leukocitai ir nitritai – rodo galimą šlapimo takų infekciją.

Eritrocitai – gali būti inkstų ar šlapimo takų pažeidimo požymis.

pH – padeda įvertinti šlapimo rūgštingumą, kuris gali skirtis esant infekcijoms ar dietos pokyčiams.

Tankis – rodo inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą; praskiesta gali rodyti per daug išgerto skysčio, sutirštinta – dehidrataciją.

• Jei randami baltymai šlapime, tai gali rodyti inkstų pažeidimus;
• Jei randama gliukozė šlapime, gali reikšti galimą cukrinį diabetą;
• Bilirubinas ir urobilinogenas, jei aptinkamas šlapime, gali signalizuoti kepenų ar tulžies latakų problemas;
• Aukštas leukocitų ir nitritų kiekis gali reikšti šlapimo takų infekciją;
• Eritrocitai (arba kraujo pėdsakai šlapime) – rai galimas inkstų ar šlapimo takų uždegimas, akmenys ar net navikai;
• Jei šlapimo pH yra labai rūgštinis arba šarminis, tai gali rodyti infekciją ar medžiagų apykaitos sutrikimus.