Išvaržos operacija

Išvaržos operacija – tai chirurginis gydymas, kai iš savo vietos išsiveržęs organas ar audinys grąžinamas atgal, o susilpnėjusi raumenų ar jungiamojo audinio siena sustiprinama. Operacijos tikslas yra pašalinti skausmą, diskomfortą ir užkirsti kelią komplikacijoms. 

Išvaržos operacija gali būti atliekama dviem būdais: atviru ir laparoskopiniu. Pirmuoju atveju virš išvaržos daromas vienas didelis pjūvis, tuomet ji atstatoma, o jungiamojo audinio siena sustiprinama. Jei operacija atliekama laparoskopiniu būdu, chirurgas padaro kelis mažus pjūvius toliau nuo išvaržos vietos, tuomet ji sutvarkoma iš vidaus, vaizdą stebint ekrane. 

Kirkšnies išvaržos operacija atliekama bene dažniausiai. Paprastai su šia problema susiduria vyrai. Laparoskopinė kirkšnies išvaržos operacija yra dažnesnis pasirinkimas dėl mažesnių randų ir greitesnio gijimo. 

Išvaržos operacija gali būti reikalinga, kai:

• Išvarža didėja ar tampa skausminga;
• Atsiranda diskomfortas, trukdantis fiziniam aktyvumui, darbui ir pan.;
• Pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas kartu su stipriu skausmu;
• Išvarža atsiranda po buvusios operacijos;
• Išvarža įstringa ar užsisuka. 

• Diskomfortas ar skausmas išvaržos vietoje;
• Matomas ar apčiuopiamas iškilimas po oda. Iškilimas padidėja kosint, keliant svorį, stovint. Gali sumažėti ar visai išnykti gulint; 
• Pilnumo ar sunkumo jausmas pilve;
• Pykinimas, pilvo pūtimas, vėmimas – jei išvarža įstrigo ir sutriko kraujotaka. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.  

Išvaržos gali būti skirstomos į skirtingus tipus – pilvo sienos, stuburo, diafragmines, smegenų, nugaros smegenų dangalų išvaržas ir vidaus organų prolapsus. Pilvo sienos išvaržos pasitaiko dažniausiai. Jos dar skirstomos į:

• Pooperacines. Susidaro buvusio pjūvio vietoje; 
• Šlaunines. Dažniau pasitaiko moterims, ypač po gimdymo;
• Epigastrines. Paprastai smulkesnės, riebalinio audinio; 
• Kirkšnies. Dažniausiai pasitaiko vyrams dėl anatominių ypatumų;
• Bambos. Paprastai pasitaiko kūdikiams, nėščioms moterims, antsvorį turintiems asmenims. 

• Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, būtinai apie tai pasakykite gydytojui;
• Likus 6–8 valandoms iki operacijos negalima valgyti ir gerti;
• Operacijos dieną patariama dėvėti laisvus drabužius.

Kokie tyrimai reikalingi prieš išvaržos operaciją?

Prieš išvaržos operaciją dažniausiai atliekami kraujo tyrimai ir EKG. Papildomi tyrimai skiriami pagal išvaržos tipą: prieš pilvo sienos išvaržos (kirkšnies, šlaunies, bambos) operaciją gali būti atliekamas pilvo ultragarsinis tyrimas ar kiti vaizdiniai tyrimai. Prieš stuburo ar kaklo išvaržos operaciją skiriamas MRT ir neurologinis įvertinimas (sąnarių, nervų funkcijos patikrinimas). Prieš skrandžio išvaržos (diafragmos hiatalinė išvarža) operaciją gali būti atliekama gastroskopija išvaržos dydžiui, lokalizacijai įvertinti. 

• Operacinės žaizdos srityje kurį laiką jausite diskomfortą. Kosėdami ir judėdami žaizdą prilaikykite ranka;
• Iš lovos dažniausiai galima atsikelti po operacijos praėjus 4–6 val.;
• Po operacijos 48 val. negalima vairuoti automobilio;
• Dieną po operacijos rekomenduojama valgyti skystą, lengvai virškinamą maistą;
• Nerekomenduojama dėvėti aptemptų drabužių, ilgai sėdėti ar stovėti toje pačioje pozoje;
• Pirmą mėnesį po operacijos venkite sunkaus darbo, nekilnokite didelių svorių;
• Prausdamiesi po dušu naudokite vandeniui atsparius tvarsčius.