Stuburo išvarža; nugaros skausmai / Shutterstock nuotr.

Gydytojas neurochirurgas: „Stuburo išvaržos yra civilizacijos „dovana“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-03-29 16:55
Daugelis specialistų pripažįsta, jog įvairaus pobūdžio nugaros skausmai, stuburo disko išvaržos vis dažniau ima kamuoti jaunus, darbingo amžiaus žmonės. Spėjama, kad tam daro įtaką mažėjantis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, sėdimas darbas. Medicinos mokslų dr. neurochirurgo Broniaus Špakausko pastebėjimu, Azijoje tarpslankstelinės stuburo išvaržos retesnės galbūt todėl, jog ten žmonės linkę miegoti ant kieto pagrindo. Portale manodaktaras.lt su gydytoju ir kalbamės apie tai, kaip laiku atpažinti gresiančią išvaržą ir jos išvengti.

Požymiai, padedantys atpažinti išvaržą

„Tarpslankstelinis diskas yra sudarytas iš skaidulinio žiedo bei jo viduje esančio želatininio branduolio. Laikui bėgant disko branduolyje mažėja vandens kiekis ir jis tampa ne toks elastingas, todėl, veikiant apkrovoms, pradeda trūkinėti skaidulinis žiedas. Žmogaus kūno svorio slegiamas diskas pradeda skeldėti, fragmentuotis ir disko dalelės išstumiamos į stuburo kanalą – tokiu būdu susidaro tarpslankstelinio disko išvarža“, – paaiškino klinikos „Agatas“ med. m. dr. neurochirurgas B.Špakauskas.


Neurochirurgas dr. Bronius Špakauskas

Neurochirurgas dr. Bronius Špakauskas

Pagal tarpslankstelinio disko fragmentų dydį, jų padėtį, stuburo kanale susidaro tarpslankstelinio disko išvarža. Disko fragmentai sukelia nervo ar viso pluošto spaudimą, o tai ir sukelia išvaržai būdingus simptomus.

Atpažinti juosmens srities tarpslankstelinę disko išvaržą, pasak gydytojo, galima iš šių pasireiškiančių simptomų:

  • kojos (kartais pėdos) skausmas bei nutirpimas;
  • „skruzdėlių bėgiojimo“ jausmas kojose;
  • kartais šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai;
  • skausmas, prilyginamas „elektros smūgiui“ stovint, sėdant arba einant;
  • vienos ar abiejų kojų raumenų grupių nusilpimas. 

Atpažinti kaklinės stuburo dalies išvaržas galima iš šių požymių:

  • vienos ar abiejų rankų skausmas bei tirpimas;
  • sutrikę pirštų judesiai;
  • pakitusi rašysena;
  • nusilpusi plaštakų jėga.

Neurochirurgo teigimu, nervo ar viso nervinio pluošto suspaudimui trunkant ilgą laiką, gali atsirasti negrįžtami pakitimai, todėl, atpažinus vieną ar keletą iš šių simptomų, svarbu laiku kreiptis į specialistus.

Turinčiųjų stuburo išvaržas amžius jaunėja

Degeneracinės stuburo ligos, sukeliančios nugaros ar radikuliarinius skausmus, dažniausiai pradeda kamuoti pacientus jauname, darbingame amžiuje. Neurochirurgas B.Špakauskas pastebi, jog sergančiųjų stuburo disko išvaržomis amžius jaunėja, o tam bene didžiausią įtaką daro nepakankamas aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai bei sėdimas darbas. 

Gydytojo manymu, stuburo išvaržos yra civilizacijos „dovana“: „Teko pastebėti, kad Azijoje tarpslankstelinio stuburo išvaržos retesnės. Gal dėl to, kad ten žmonės miega ant kieto pagrindo, taip pat jogos pratimai turi teigiamą poveikį stuburui“.

Kalbant apie vyresnio amžiaus žmonės, jiems galimos kitos degeneracinės stuburo ligos, pavyzdžiui,  stuburo osteochondrozės apraiškos.  „Stuburo stenozė sukelia jau kitokius simptomus bei nusiskundimus, kurių dalis būna panašūs į tarpslankstelinio disko išvaržas. Norint juos atskirti, reikalinga specialisto konsultacija ir tam tikri paraklinikiniai tyrimų metodai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija“, – teigė neurochirurgas.


Skausmo priežastis

Tarpslankstelinio disko išvarža, anot gydytojo, paprastai atsiranda didžiausio stuburo apkrovimo ir mobilumo vietose. Tai apatiniai juosmens bei kaklo diskai, tiksliau, stuburo kremzlė – vadinamasis tarpslankstelinis diskas, jungiantis du slankstelius. 

„Krezmlė yra minkšta ir elastinga, todėl, kuo žmogus jaunesnis, tuo kremzlė yra elastingesnė. Ji absorbuoja smūgius, dėl to esame lankstūs ir judrūs. Tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, tarpslakstelinis diskas pradeda džiūti, trauktis, ima eižėti skaidulinis žiedas, kuris jį palaiko. Diskas, slegiamas kūno, pradeda spraustis pro plyšelius, sukeldamas nervų ir kraujagyslių užspaudimą ir iš to atsirandantį stiprų skausmą“, – paaiškino dr. B.Špakauskas.


Svarbus daugiafunkcinis gydymas

Diagnostika ir gydymas pradedamas nuo vizito pas šeimos gydytoją, neurologą, kineziterapeutą, skausmo gydytoją. Įvertinama paciento anatominė stuburo padėtis, deformacijos, paslankumas ir skausmingumas. Negerėjant atliekami kompiuterinės tomografija (KT) arba branduolių magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai, nukreipiama neurochirurgo konsultacijai.

Neurochirurgo konsultacijos metu būtini atliktų tyrimų (MRT arba KT) vaizdai. Būklė įvertinama peržiūrėjus vaizdus ir įvertinus tyrimo aprašą. Šiuolaikiškiausias stuburo patologijos diagnostikos metodas, pasak neurochirurgo, – tai branduolių magnetinis rezonansas, kuris suteikia tikslią informaciją apie minkštųjų audinių būklę, nervinių šaknelių padėtį, nervinio audinio pakitimus, nepamainomas diagnozuojant ar įtariant onkologines ligas.

Svarbus ir daugiafunkcinis gydymas. Taigi, įvertintus paciento būklę, jei gydymas reikalingas, jis tęsiamas toliau – su skausmo gydytojo, kineziterapeuto, psichologo, psichiatro, dietologo pagalba arba atliekama operacija.

Operacija – tik kraštutiniais atvejais

Paprastai tarpslankstelinio disko išvaržos operacija, anot dr. B.Špakausko, skiriama apie 10 proc. pacientų, kurie kreipiasi į neurochirurgą: „Svarbu pabrėžti, jog tai yra priemonė, kurios imamasi tik tuo atveju, kai konservatyvios priemonės, tokios kaip kineziterapija, skausmo gydymas ar svorio sureguliavimas (jei stuburo skausmas susijęs su viršsvoriu) nebegali padėti“.


Operuoti būtina, jei vystosi kojos raumenų paralyžius – „nukarusi pėda“, atsiranda negrįžtamo nervo pažeidimo grėsmė. Taip pat, jei paralyžuojamas šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sfinkteris (sutrinka šlapinimasis ir tuštinimasis), operaciją reikia atlikti nedelsiant. 


Operacijos tikslas, anot gydytojo – pašalinti pažeistą tarpslankstelinio disko dalį, tuo pačiu atlaisvinant suspaustą nervinę šaknelę ar jų pluoštą, taip pat atstatyti kraujotaką, sumažinti paburkimą, nes tai ir sukėlė klinikinius simptomus.

„Konservatyvaus gydymo esmę sudaro įvairių grupių nuskausminantys medikamentai, kraujotaką gerinantys vaistai, raminantys, uždegimą ir tinimą mažinantys vaistai. Labai svarbus fizinis aktyvumas – specialios gydomosios mankštos, t.y., kineziterapijos pratimai, stiprinantys nugaros raumenis, gerinantys laikyseną, stuburo lankstumą“, – pasakojo neurochirurgas.

Svarbi kasdienė mankšta

Fizinis aktyvumas, anot dr. B.Špakausko, išties gali daryti stebuklus. Žmonėms, turintiems stuburo problemų, jis pataria mankštintis kasdien, mat įvairus sportas, pratimai, ypač jogos, pagerina kraujo apytaką stubure, didina lakstumą. 


Didžioji dauguma žmonių pasveiksta gydomi konservatyviais metodais, operuojama tik tuomet, kai kitos išeities nelieka arba konservatyvus gydymas negali duoti reikiamo rezultato. 

Gydytojas pabrėžia, kad klinikoje „Agatas“ specialistų komanda yra surinkta būtent daugiadisciplininiam gydymui. Dažnu atveju neurochirurgas, kartu su skausmo specialistu, kineziterapeutu, psichologu ir/ar dietologu gali išvaržą išgydyti. Svarbiausia – pasitikėjimas specialistu ir glaudus tarpusavio ryšys.