Kraujo tyrimai

Kokie būna kraujo tyrimai? Jie gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo potencialios ligos. Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas. Kita vertus, daugeliui žmonių prireikia ir skydliaukės, kepenų, širdies bei kraujagyslių, vėžio žymenų, prostatos, nėštumo, elektrolitų ir mikroelementų, genetinių, gliukozės, hormonų, kasos, lytiškai plintančių ligų kraujo tyrimų. 

Bendras kraujo tyrimas

Susidūrusiems su silpnumu, pilvo skausmu, pykinimu, karščiavimu bei panašiais simptomais rekomenduojami bendrieji kraujo tyrimai. Rezultatai gali padėti nustatyti krešėjimo sutrikimus, kraujo vėžį, anemiją, įvairias infekcijas ir alergijas. Įprastai tai yra pirminis tyrimas, kai norima įvertinti bendrą paciento būklę. Jį sudaro tokie komponentai, kaip leukocitų, eritrocitų ir trombocitų kiekis, hemoglobinas, hematokritas, vidutinis ląstelių tūris. Atlikus bendrą kraujo tyrimą galima diagnozuoti labai įvairias ligas. Pavyzdžiui, skrandyje aptinkama Helicobacter pylori bakterija sukelia tokius susirgimus, kaip lėtinis gastritas, opaligė ar net skrandžio vėžys. Kraujo tyrimai gali parodyti specifinius lgG antikūnus, kurių atsiradimas reiškia, jog asmuo buvo arba yra užsikrėtęs infekcija. 

Skydliaukės kraujo tyrimai

Skydliaukės kraujo tyrimai rekomenduojami tuomet, jeigu susidūrėte su širdies permušimais, padidėjusiu prakaitavimu, rankų drebuliu, nuotaikų kaita, nuovargiu, silpnumu, kūno svorio didėjimu arba mažėjimu, odos sausumu. Pirminiam profilaktiniam patikrinimui dažniausiai tiriami du hormonai – laisvas tiroksinas ir tirotropinas.

Kepenų fermentų tyrimai

Kepenų kraujo tyrimai reikalingi susidūrusiems su pykinimu, pilvo pūtimu, pasikeitusiais tuštinimosi įpročiais, miego sutrikimais, sumažėjusiu apetitu, gelta. Pagrindiniai laboratorijoje tiriami fermentai yra gama-glutamiltransferazė, alanino aminotransferazė, aspartato aminotransferazė ir šarminė fosfatazė. 

Širdies ir kraujagyslių tyrimai

Susidūrusiems su skausmu širdies plote, galvos svaigimu, padidėjusiu prakaitavimu, nerimu arba silpnumu reikalingi širdies bei kraujagyslių kraujo tyrimai. Kreatininas, gliukozė, cholesterolis, trigliceridai ir C-reaktyvinis baltymas yra dažniausiai tiriami rodikliai. 

Vėžio žymenų tyrimai

Vėžio žymenų tyrimai reikalingi tiems, kurie susidūrė su šlapinimosi sutrikimais, tuštinimosi pokyčiais, nuolatiniu kosuliu, padidėjusiais limfmazgiais, krauju išmatose ir panašiais simptomais. Jie taip pat būtini tuomet, jeigu Jums nustatyta onkologinė liga, pavyzdžiui, skrandžio, krūtų, gimdos ar žarnyno vėžys. Kraujo tyrimai gali padėti stebėti pasirinkto gydymo metodo veiksmingumą. Visgi, svarbu paminėti, kad vėžio žymenys kartais didėja ir dėl kitų ligų. 

Prostatos kraujo tyrimai

Prostatos kraujo tyrimai vyrams profilaktiškai rekomenduojami vyresniems nei 50 metų pacientams. Įprastai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Jis gali padėti atskirti gerybines ligas nuo vėžinių susirgimų.

Nėštumo kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai nėštumui nustatyti gali padėti anksti sužinoti apie sėkmingą apvaisinimą (praėjus 6–8 dienoms po pastojimo). Įprastai jie taip pat pasitelkiami nėštumo trukmei ir eigai stebėti. Chorioninis gonadotropinas (hCG) yra pagrindinis rodiklis. Tai hormonas, sudarytas iš dviejų α ir β subvienetų. βhCG kraujo tyrimai moterims taip pat atliekami siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką. 

Elektrolitų ir mikroelementų tyrimai

Skirtingi elektrolitai bei mikroelementai yra svarbūs nervų, raumenų, kaulų, širdies ir kraujotakos, augimo sistemoms. Ką parodo kraujo tyrimai? Jie padeda nustatyti šių medžiagų trūkumą arba perteklių organizme. Tiek vienas, tiek kitas atvejis gali rodyti įvairias ligas. 

Genetiniai kraujo tyrimai

Genetiniai kraujo tyrimai gali padėti nustatyti tam tikras vaisiaus genetines ligas, giminystės ryšius, apsigimimų riziką ir įvairius kitus susirgimus. Įprastai jie atliekami analizuojant DNR, RNR arba chromosomas. 

Gliukozės kraujo tyrimai

Gliukozės kraujo tyrimai dažniausiai atliekami siekiant išsiaiškinti, ar pacientas serga cukriniu diabetu. Įprastai tiriamas veninis kraujas. Svarbu paminėti, kad pacientas prieš tyrimą turi būti nevalgęs bent 8 valandas. 

Hormonų kraujo tyrimai

Net ir nedidelis hormonų pokytis organizme gali sukelti labai rimtų problemų. Laboratorinių tyrimų pagalba galima išmatuoti hormonų koncentraciją kraujyje. Padidėjęs hormonų kiekis yra vadinamas hipersekrecija, o sumažėjęs – hiposekrecija. 

Kasos kraujo tyrimai

Kasos fermentų tyrimai dažniausiai atliekami imant kraujo mėginį iš venos. Įprastai tiriama amilazė ir lipazė. Kasos tyrimai padeda laiku nustatyti šio organo sutrikimus ir pradėti gydymą nuo tokių ligų, kaip pankreatitas, cukrinis diabetas, vėžys. 

Lytiškai plintančių ligų kraujo tyrimai

Lytiškai plintančios ligos yra infekcijos, kurios plinta lytinių santykių metu arba gali būti perduodamos per bendro naudojimo priemones, pavyzdžiui, dantų šepetėlį. Šie kraujo tyrimai rekomenduojami tuomet, kai įtariate, kad galėjote turėti lytinius santykius su infekcijos nešiotoju. Kita vertus, juos galima prevenciškai atlikti ir naujų santykių pradžioje. Reguliarūs kraujo tyrimai padeda apsaugoti tiek save, tiek artimuosius. 

Kraujo tyrimai prieš operaciją

Dažniausi kraujo tyrimai prieš operaciją yra šie:

• Bendro kraujo tyrimas;
• Gliukozė;
• Eritrocitų nusėdimo greitis;
• Kraujo krešėjimo rodikliai;
• Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas;
• Kraujo grupė ir Rh(D) faktorius. 

Išsamūs kraujo tyrimai gali užtikrinti sėkmingą operaciją. 

Išsamių kraujo tyrimų rezultatai gali parodyti tokias ligas:

• Skydliaukės veiklos sutrikimus;
• Hormonų sutrikimus;
• ŽIV;
• Chlamidiozę;
• Tuberkuliozę;
• Celiakiją;
• Cukrinį diabetą;
• Reumatoidinį artritą;
• Hepatitą;
• Vėžį;
• Bakterines, virusines, grybelines ir parazitines infekcijas;
• Anemiją;
• Kepenų cirozę;
• Krono ligą;
• Pankreatitą;
• Antinksčių funkcijos sutrikimus;
• Trombocitozę.

Žinoma, tai ne visi susirgimai, kuriuos gali parodyti išsamūs kraujo tyrimai. Normos nuokrypiai taip pat ne visuomet reiškia ligą. Taigi, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. 

Svarbiausi kraujo tyrimo rodikliai yra šie:

• Eritrocitai. Jų kiekis priklauso nuo fiziologinės būklės. Pavyzdžiui, eritrocitų padaugėja po sunkaus fizinio krūvio arba pavalgius. Sumažėjęs šių kiekis gali būti mažakraujystės požymis. Eritrocitų kiekio kraujyje norma moterims yra 4,1–5,1, o vyrams – 4,5–5,9;
• Trombocitai. Pagrindinė jų funkcija yra dalyvauti kraujo krešėjime. Maža trombocitų koncentracija didina nukraujavimo riziką, o didelė gali sukelti trombozę. Jų kiekio kraujyje norma yra 130–400*109/l;
• Hemoglobino kiekis eritrocituose. Hemoglobinas prisijungia ir po visą organizmą išnešioja deguonies molekules. Per mažas jo kiekis gali rodyti mažakraujystę. Suaugusių vyrų hemoglobino norma yra 130–175, o moterų – 123–153;
• Hematokritas. Vertinant kraujo gebėjimą išnešioti deguonį svarbus ne tik hemoglobinas, tačiau ir hematokritas. Jo norma vyrams yra 39,5–50,5, o moterims – 35,5–45;
• Bendras leukocitų skaičius. Leukocitų padidėjimas dažniausiai rodo normalią kaulų čiulpų reakciją į uždegimą arba infekciją. Prie to taip pat gali prisidėti fizinis ir emocinis stresas. Leukocitų norma vyrams yra 4,23–9,07, o moterims 4,2–10,3; 
• Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Eritrocitų nusėdimo greitis gali lėtėti esant kraujotakos nepakankamumui. ENG didėjimas įprastai pasireiškia susidūrus su anemija, uždegimu, infekcinėmis ligomis. Eritrocitų nusėdimo greičio norma vyrams yra 1–20 mm/val, moterims – 2–30 mm/val. 

• Prieš kraujo tyrimus reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio;
• Jei vartojate vaistus, kurie gali turėti įtakos tyrimų rezultatams, svarbu apie tai informuoti slaugytoją;
• Prieš kraujo tyrimus negalima vartoti alkoholio ir tabako gaminių;
• Optimalus nevalgymo laikas prieš kraujo tyrimus – 12 valandų. Svarbiausia nevalgyti prieš gliukozės, lipidogramos, kepenų fermentų, geležies ir vitamino B12 kiekio tyrimus;
• Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nekramtyti gumos. 

• Pleistru užklijuotą dūrio vietą reikia užspausti ir palaikyti bent 5 minutes;
• Po kraujo paėmimo negalima dirbti sunkių darbų arba aktyviai sportuoti;
• Užklijuotą pleistrą rekomenduojama nusiimti tik po valandos.