Biocheminiai tyrimai

Tiek profilaktinio patikrinimo metu, tiek susirgus gydytojai dažnai paskiria ne tik bendrą, bet ir biocheminį kraujo tyrimą. Nors abu gali būti atliekami iš to paties kraujo mėginio, jų paskirtis – skirtinga.

• Bendras kraujo tyrimas parodo kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) kiekį, dydį ir kitus parametrus.
• Biocheminiai tyrimai vertina kraujo plazmoje esančias medžiagas – baltymus, fermentus, gliukozę, lipidus, elektrolitus ir kitus rodiklius, leidžiančius įvertinti vidaus organų veiklą.

Biocheminių tyrimų poreikis nustatomas atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, klinikinę apžiūrą ir kitus tyrimų rezultatus. Jie interpretuojami ne atskirai, o kartu su bendru kraujo tyrimu bei papildomais diagnostiniais duomenimis.

• Dieną prieš tyrimą venkite riebaus ir sunkaus maisto, gazuotų gėrimų, stiprios kavos, arbatos bei alkoholio;

• 1 valandą prieš procedūrą nerūkykite;

• Prieš tyrimą venkite streso ir fizinio krūvio – 10–20 min. prieš kraujo paėmimą ramiai pasėdėkite prie laboratorijos kabineto;

• Jei vartojate vaistus ar lankotės fizioterapijoje, pasitarkite su gydytoju. Gali būti rekomenduojama atidėti tyrimą arba laikinai nutraukti gydymą;

• Tam tikrais atvejais gydytojas gali nurodyti prieš tyrimą nevalgyti, tačiau nesaldintą vandenį gerti bus galima.

Biocheminiai kraujo tyrimai – vieni svarbiausių profilaktinių sveikatos patikros testų, padedantys įvertinti bendrą organizmo būklę. Šie tyrimai dažnai įtraukiami į bazinius kraujo tyrimų paketus ir rekomenduojami bent kartą per metus.

Jie gali atskleisti ankstyvus sveikatos sutrikimų požymius net tada, kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali paskirti papildomus biocheminius tyrimus – norėdamas tiksliau įvertinti tam tikrų organų veiklą ar išsiaiškinti sveikatos problemų priežastis.

Šie tyrimai dažniausiai skiriami:

• Profilaktiškai – norint įvertinti bendrą sveikatos būklę ir anksti pastebėti galimus pakitimus;

• Įtariant kepenų, inkstų, širdies ar kasos ligas – kai pasireiškia simptomai ar nustatomi nukrypimai kituose tyrimuose;

• Padidėjus kraujospūdžiui ar cholesterolio kiekiui – siekiant nustatyti šių pokyčių priežastis;

• Esant medžiagų apykaitos sutrikimams (pvz., cukriniam diabetui) – norint įvertinti gliukozės ar kitų medžiagų balansą;

• Stebint gydymo efektyvumą – vertinant, kaip organizmas reaguoja į paskirtus vaistus ar terapiją;

• Prieš planuojamas operacijas ar ilgalaikį gydymą – norint įsitikinti, kad organizmas tinkamai pasiruošęs procedūrai.

Kasmet skiriami biocheminiai tyrimai priklauso nuo kiekvieno paciento sveikatos būklės individualiai. Dažniausiai tiriama:

• Gliukozė (cukrus kraujyje) – rodo, kaip organizmas reguliuoja cukraus kiekį; svarbu diabetui ar prediabetui nustatyti;

• Šlapalas (urea) – inkstų veiklos rodiklis, padidėjęs kiekis gali rodyti inkstų nepakankamumą ar dehidrataciją;

• Kreatininas – dar vienas inkstų funkcijos indikatorius; vertinamas kartu su šlapalu;

• Šlapimo rūgštis – padidėjęs kiekis gali rodyti podagrą arba inkstų sutrikimus;

• Bendras cholesterolis – svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui;

• Trigliceridai – riebalų kiekis kraujyje; aukštas lygis siejamas su ateroskleroze;

• HDL cholesterolis („gerasis“) – saugo kraujagysles, mažesnis kiekis reiškia didesnę širdies ligų riziką;

• LDL cholesterolis („blogasis“) – didelis kiekis gali sukelti kraujagyslių užsikimšimą;

• Aterogeninis indeksas – rodiklis, vertinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką; apskaičiuojamas pagal cholesterolio santykį;

• AST Asparagininė aminotransferazė – kepenų fermentas, kurio padidėjimas rodo kepenų ar širdies ląstelių pažeidimą;

• Alaninaminotransferazė (ALAT, GPT) – dar vienas svarbus kepenų fermentas, itin jautrus kepenų pažeidimui;

• Šarminė fosfatazė (ALP) – dažniausiai parodo kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus, kauluose vykstančiais procesus. Taip pat ŠF pokyčiai gali parodyti mažakraujystę, kai kurių vitaminų ir mikroelementų trūkumą;

• Gama gliutamiltransferazė (GGT) – padidėjusi reikšmė dažnai siejama su kepenų ligomis ar alkoholio vartojimu;

• Kreatinkinazė (CPK) – fermentas, kuris kyla esant raumenų pažeidimui ar širdies infarktui;

• Bilirubinas (TBIL) – pigmentas, atsirandantis skylant raudoniesiems kraujo kūneliams; jo padidėjimas gali rodyti kepenų ar tulžies sistemos problemas;

• Geležis (Fe) – svarbi deguonies pernešimui; sumažėjusi reikšmė dažnai rodo anemiją;

• Feritinas – atspindi geležies atsargas organizme, svarbus vertinant geležies trūkumą;

• Kalcis (Ca) – būtinas kaulų, raumenų ir nervų veiklai; nukrypimai gali rodyti medžiagų apykaitos sutrikimus;

• Natris (Na) – elektrolitas, reguliuojantis skysčių balansą; svarbus nervų ir raumenų funkcijai;

• Kalis (K) – reikšmingas širdies ritmui, raumenų susitraukimui ir nervų impulsams;

• Magnis (Mg) – būtinas energijos gamybai, raumenų ir nervų veiklai; trūkumas gali sukelti spazmus ar širdies ritmo sutrikimus.

Biocheminių tyrimų normos priklauso nuo amžiaus, lyties, laboratorijos ir taikomų matavimo vienetų. Vertinant laboratorinius rodiklius svarbu atsižvelgti į paciento amžių ir lytį, taip pat ūgį, svorį ir kitus individualius aspektus.

Savarankiškas biocheminių kraujo tyrimų interpretavimas ar mokamų tyrimų užsakymas gali būti klaidinantis ir net rizikingas. Be medicininių žinių sunku tiksliai įvertinti, kurie tyrimai konkrečiai reikalingi, o kurių galima atsisakyti – dėl to neretai atliekami nebūtini tyrimai, o svarbiausi praleidžiami.

Be to, „normalios“ tyrimų ribos ne visada tinka kiekvienam – jos gali kisti priklausomai nuo amžiaus, kūno masės, gretutinių ligų ar specifinių organizmo būklių, tokių kaip nėštumas ar sveikimo laikotarpis po operacijos.

Todėl bandant savarankiškai vertinti rezultatus, galima nepastebėti svarbių sveikatos pokyčių arba, priešingai, išsigąsti normalių fiziologinių svyravimų. Dėl šios priežasties visada rekomenduojama tyrimų rezultatus aptarti su gydytoju – jis ne tik kompetentingai paaiškins tyrimų reikšmes, bet ir individualiai įvertins jūsų būklę, pritaikydamas vertinimą prie konkretaus jūsų organizmo ir situacijos.

Biocheminių kraujo tyrimų kaina gali labai skirtis priklausomai nuo pasirinktų rodiklių skaičiaus, tyrimų apimties ir laboratorijos, kurioje tyrimas atliekamas. Paprastas biocheminis tyrimas, apimantis tik keletą pagrindinių rodiklių, dažniausiai kainuoja nuo 10 iki 20 eur.

Išsamesni tyrimų paketai, skirti įvertinti kepenų, inkstų, širdies ar kitų vidaus organų funkcijai, gali kainuoti nuo 25 iki 120 eur ar daugiau.

Galutinės biocheminių tyrimų kainos priklauso nuo to, kiek ir kokių parametrų pasirinksite – pavyzdžiui, ar bus tiriami elektrolitai, fermentai, baltymai, lipidai ar vitaminai. Taip pat svarbu, ar tyrimas atliekamas privačiai, ar su gydytojo siuntimu – kai kuriais atvejais, turint siuntimą, tyrimai gali būti kompensuojami arba kainuoti pigiau.