Žvairumo operacija

Žvairumo priežastys ne visada žinomos. Žvairumas gali būti įgimtas, įgytas, paveldimas. Žvairumą lemia netaisyklingai veikiantys akį judinantys raumenys. Kiekvieną akį judina šeši raumenys, o raumenų veiklą kontroliuoja smegenys. 

Žvairumo priežastys gali būti:

• Paveldimumas;
• Akį judinančių raumenų paralyžius, neteisingas raumenų prisitvirtinimas, raumenų defektai;
• Neteisinga raumenų inervacija;
• Toliaregystė (bet žvairuoja ne visi toliaregiai vaikai);
• Vienos akies aklumas ar silpnaregystė dėl ligos (kataraktos, auglių ar kt.);
• Neurologinės ligos, galvos smegenų traumos ar ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas).

Prieš žvairumo operaciją reikia atlikti laboratorinius tyrimus:

• Bendras kraujo tyrimas;
• Kraujo krešumo tyrimas;
• Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas;
• Elektrokardiograma.

Žvairumas akivaizdžiai pastebimas ankstyvame amžiuje ir gali būti diagnozuojamas akių patikros metu. Žvairumas – tai nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško. Viena akis gali žvelgti tiesiai, o kita būti nukrypusi į išorę, į vidų, žemyn arba aukštyn. Žvairumas dažniausiai pasireiškia vaikams, apie 4 proc. vaikų nustatomas žvairumas, ši būklė dažnai atsiranda antrųjų metų pabaigoje. Tačiau žvairumas gali atsirasti ir suaugusiesiems. 

Pirmiausia taikomas konservatyvus žvairumo gydymas: tinkamai parinkti akiniai, gydomieji akių pratimai, gali būti dengiama geriau matanti akis, kad žvairuojanti akis sustiprėtų. Konservatyvios žvairumo gydymo priemonės gali sumažinti žvairumo laipsnį ar net visiškai pašalinti jį. Jei toks gydymas neduoda pageidaujamo rezultato, rekomenduojama žvairumo operacija.

• Operacijos metu taikoma vietinė ar bendroji nejautra (vaikams taikoma bendroji nejautra);
• Mikrochirurginiais instrumentais atliekami kelių milimetrų pjūviai akies apvalkale, kad būtų galima pasiekti akies raumenis, koreguojama raumenų padėtis, raumenys pailginami ar sutrumpinami;
• Operacija trunka apie 1 val.;
• Po operacijos operuota akis uždengiama iki kitos dienos ryto;
• Pacientas tą pačią ar kitą dieną po operacijos gali vykti namo;
• Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu (kelias valandas ar paras) galimas nedidelis kraujavimas, ašarojimas, akių dirginimas, diskomfortas, vidutinio intensyvumo skausmas, gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas; 
• 1–2 sav. po operacijos akys gali būti paraudusios, jautrios;
• Regėjimo dvejinimasis po operacijos praeina per 4 sav.;
• 4 sav. po operacijos rekomenduojama nesilankyti baseinuose, pirtyse, nesimaudyti vandens telkiniuose;
• 4–8 sav. po operacijos reikia vengti didelio fizinio krūvio, kontaktinio sporto;
• 2 sav. po operacijos riboti įtemptą akių darbą – skaityti, žiūrėti televizorių, naudotis kompiuteriu ne daugiau kaip 1 val. per dieną;
• 4 sav. po operacijos reikia saugotis, kad į akis nepatektų šampūnas, plaukų lakas, saulėtu ir vėjuotu oru dėvėti akinius nuo saulės, vengti akių dirginimo dulkėmis ar dūmais; 
• Po operacijos reikia laikytis gydytojo rekomendacijų: nešioti akinius ar lašinti akių lašus, kaip paskyrė akių gydytojas. 

Komplikacijos po žvairumo operacijos nėra dažnos, tačiau, kaip ir po bet kurios chirurginės procedūros, gali pasitaikyti.

• Dažniausia žvairumo operacijos komplikacija − nepakankamas žvairumo kampo sumažinimas ar hiperkorekcija (nukrypimas į kitą pusę). Nedidelis žvairumo kampas fiziologiškai galimas, todėl kai kuriais atvejais tai laikoma ne komplikacija, o normaliu reiškiniu; 
• Vaizdo dvejinimasis, kuris turėtų praeiti per 4 sav. nuo operacijos;
• Uždegimas, blogas gijimas.