Oftalmologija

• Profilaktinė regos patikra. Tai viena dažniausiai rekomenduojamų oftalmologijos paslaugų, priklausomai nuo asmens amžiaus, akių ir bendros jo sveikatos būklės. Prevencijos tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti galimus regėjimo sutrikimus ir išvengti rimtų ligų;
• Refrakcijos nustatymas. Šiuo tyrimu nustatoma, ar asmuo neturi refrakcijos ydų, tokių kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Refrakcijos nustatymui paprastai naudojamas autorefraktometras;
• Ragenos storio matavimas arba pachimetrija yra itin svarbus tyrimas, kuris padeda įvertinti tikrąjį akispūdį;
• Akipločio tyrimas. Akiplotis – erdvė, kurią mato nejudanti akis. Šio tyrimo metu nustatoma ankstyvieji daugelio akių ligų požymiai. Akipločio tyrimas paprastai skiriamas asmenims, kurie serga glaukoma, ambliopija, geltonosios dėmės degeneracija ir kt.;
• Akispūdžio tyrimas. Padidėjęs akispūdis gali iššaukti tokias pavojingas akių ligas kaip glaukoma. Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru. Tai neskausmingas, vos kelias minutes trunkantis tyrimas;
• Akių dugno tyrimas. Šis tyrimas leidžia pamatyti akies kraujagysles ir nervą. Taip pat jis svarbus nustatant tokias ligas kaip galvos smegenų navikai, cukrinis diabetas ir kt.;
• Neurooftalmologija. Gydytojai neurooftalmologai padeda nustatyti galimas regėjimo problemas, susijusias su nervų sistema. Tokios regėjimo problemos dažniausiai atsiranda dėl smegenų traumų ar ligų (pvz. insulto);
• Ašarų takų plėtimas ir praplovimas;
• Svetimkūnių pašalinimas iš ragenos arba junginės.

Išskiriamos šios pagrindinės akių ligos ir regos sutrikimai:

• Katarakta. Sergant šia akių liga, akies lęšiukas dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo pamažu netenka skaidrumo. Tai pagrindinė aklumo priežastis. Pagrindinis gydymas – chirurginis;
• Glaukoma. Ši akių liga sukelia regos nervo ir tinklainės pažeidimus. Jei gydymas uždelsiamas, pacientui gresia apakimas. Glaukomą dažnai sukelia padidėjęs akispūdis;
• Amžinė makulos degeneracija. Tai su amžiumi susijęs geltonosios dėmės (centrinės tinklainės dalies) pakenkimas. Neretai pacientas praranda ir regėjimą. Pradinėje ligos stadijoje asmuo mato netaisyklingus vaizdus, objektai gali atrodyti didesni/mažesni, vėliau matymas pablogėja;
• Trumparegystė. Tai viena dažniausių refrakcijos ydų. Trumparegis neryškiai mato tik toli esančius objektus, todėl žiūrėdamas į tolį prisimerkia, akys greičiau pavargsta, gali atsirasti galvos skausmai. Trumparegystė nėra pagydoma, tačiau pacientui skiriami akiniai su minusinėmis dioptrijomis arba kontaktiniai lęšiai;
• Toliaregystė. Taip pat neretai pasitaikanti refrakcijos yda. Toliaregis neryškiai mato tik arti esančius daiktus. Pacientui skiriami akiniai su išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktiniais lęšiais;
• Astigmatizmas. Tai viena iš trijų refrakcijos ydų. Astigmatizmą gali turėti tiek trumparegiai, tiek toliaregiai. Astigmatizmas koreguojamas cilindrinėmis dioptrijomis;
• Blefaritas. Tai akių vokų kraštų uždegimas. Pagrindiniai simptomai: niežulys, padidėjęs akių jautrumas šviesai, tarp blakstienų pastebimos baltos pleiskanos. Gydymą nustato tik gydytojas oftalmologas, išsiaiškinęs tikrą priežastį;
• Keratitas. Ragenos uždegimas, kuriam būdingas akių paraudimu, ašarojimas, vokų spazmai ir kt. Keratitą gali sukelti tiek bakterijos, tiek virusai ir grybeliai. Nuo sukėlėjo priklauso ir gydymo pobūdis;
• Konjunktyvitas. Tai akių junginės uždegimas, kuriam būdingi tokie simptomai kaip akių niežulys, paraudimas, skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, ašarojimas ir kt. Bakterijų sukeltas konjunktyvitas gydomas antibiotikais, kuriuos išrašo akių gydytojas;
• Sausų akių sindromas. Jį sukelia sumažėjusi ašarų produkcija arba nekokybiška ašarų plėvelė. Būdingas akių paraudimas, deginimas, svetimkūnio akyse pojūtis. Tam įtakos turi ir amžius, ir sausas aplinkos oras, žiūrėjimas į ekranus;
• Diabetinė retinopatija. Tai cukrinio diabeto komplikacija, kuomet akies tinklainėje atsiranda pakitimų, matymas staiga sutrinka. Pradžioje pacientas simptomų nejaučia. Svarbiausia diabetą kontroliuoti, taip sumažinant akių ligų komplikacijų tikimybę;
• Žvairumas. Tai nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško. Asmenis, turinčius žvairumą, vargina galvos svaigimas, akių nuovargis, dvejinasi vaizdas. Dažniausiai žvairuoja vaikai.

Į oftalmologą rekomenduojama kreiptis, jei atsirado bent vienas ar keli iš šių simptomų:

• Neaiškus akių paraudimas;
• Akių niežulys, ašarojimas;
• Regėjimo susilpnėjimas;
• Ėmė lietis vaizdas;
• Dingo periferinis regėjimas;
• Regėjimo lauke šmėžuoja juodos dėmės;
• Aplink šviesos šaltinį regite spalvotus apskritimus ar aureoles;.

Tačiau jei įvyko akių trauma, pajutote stiprų akių skausmą ar staiga nieko nematote, būtina kviesti skubią medicinos pagalbą.

• Nekontaktinė tonometrija. Šis tyrimas padeda diagnozuoti glaukomą. Gydytojas naudoja tonometrą, kuriuo pučiamas nestiprus oro gūsis, o akispūdis matuojamas netiesiogiai, pagal akies pasipriešinimą gūsiui;
• Ragenos topografija. Šis kompiuterizuotas tyrimas parodo paciento ragenos kreivę. Jis gali parodyti akies paviršių, pavyzdžiui, patinimą ar randus, arba parodo astigmatizmą, keratokonusą. Tyrimas gali būti atliekamas prieš operaciją, ragenos transplantaciją arba kontaktinių lęšių pritaikymą;
• Fluoresceino angiograma. Tyrimas padeda diagnozuoti diabetinę retinopatiją, tinklainės atšoką ir geltonosios dėmės degeneraciją. Gydytojas į paciento veną suleidžia specialaus dažiklio (fluoresceino), kuris patenka į akies kraujagysles. Tai padeda pastebėti kraujotakos sutrikimus, patinimą ar pakitusias kraujagysles;
• Išsiplėtusių vyzdžių tyrimas. Specialiais lašais išplečiamas akies vyzdis (vadinama dilatacija). Tai leidžia patikrinti, ar akies tinklainėje nėra ligos požymių;
• Tyrimas plyšine lempa. Gydytojas mikroskopu apšviečia akį šviesos spinduliu, kurio forma primena mažą plyšį. Tyrimas padeda diagnozuoti kataraktą, glaukomą, tinklainės atšoką, geltonosios dėmės degeneraciją, ragenos pažeidimus ir sausų akių sindromą;
• Tinklainės tomografija. Atliekant šį kompiuterinį tyrimą galima gauti itin detalų tinklainės ir visų jos sluoksnių vaizdą. Jis gali būti atliekamas, jei pacientas serga su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija arba tinklainės atšoka;
• Ultragarsinis tyrimas. Atliekant šį tyrimą garso bangomis padaromas akies vidaus vaizdas. Jis padeda diagnozuoti ir gydyti auglius, kataraktą ar kraujavimą akyje. Jis taip pat gali būti atliekamas prieš kataraktos operaciją;
• Regos lauko testas. Juo matuojamas periferinis regėjimas. Šis testas leidžia sužinoti, ar tokios ligos kaip insultas ar glaukoma galėjo pakenkti paciento regėjimui;
• OCT oftalmologija. Optinė koherentinė tomografija (OCT) – tai lazeriu atliekamas tyrimas akies vidinei struktūrai tirti. Šiuo metodu yra tiriami akies gyslainės, tinklainės sluoksniai, regos nervo diskas. OCT tyrimas skiriamas pacientams, sergantiems glaukoma, amžine geltonosios dėmės degeneracija, siekiant nustatyti regos sutrikimo priežastis.

Norint nustatyti bet kokius akių bei regėjimo pokyčius ir parinkti teisingą akių ligų gydymo metodą, būtina detali akių diagnostika. Pirmiausia gydytojas oftalmologas susipažįsta su paciento ligos istorija, įvertina esamus simptomus ir nusiskundimus, patikrina, kiek eilučių asmuo mato lentelėje 5 metrų atstumu.

Regėjimo diagnostika apima daugelio akies charakteristikų matavimą specialiais prietaisais, atliekami testai, kurių metų vertinama:

• Ar priekinėje akies dalyje ir dugne nėra infekcijos požymių;
• Nustatomas regėjimo aštrumas, periferinis regėjimas; 
• Tikrinamas akispūdis;
• Akių judėjimą kontroliuojantys raumenys;
• Gebėjimas skirti spalvas;
• Kokia yra vyzdžių reakcija į šviesą;
• Akių dugnas įvertinamas, įlašinus akių lašiukų vyzdžiams išplėsti.

Esant nukrypimams nuo normos, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų ir užsiregistruoti kitam vizitui.

Labai svarbu laiku tikrinti vaikų akis, norint išvengti galimų regėjimo sutrikimų ir ligų. Pirmasis akių patikrinimas atliekamas naujagimiams dar gimdymo namuose. Gydytojai ypatingą dėmesį skiria per anksti gimusiems kūdikiams, norėdami įsitikinti, ar neserga retinopatija.

Pirmasis vizitas su mažyliu pas vaikų oftalmologą turėtų būti iki 1 metų amžiaus. Tikrinama, kaip vaiko akys seka šviesą ar žaisliuką, gydytojas stebime vaiko akių judesius, ar nėra žvairumo. Jeigu nėra jokių patologijų, kitas vizitas su vaiku turėtų būti jam sulaukus 3 metų ir prieš mokyklą.

Keli požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį ir apsilankyti pas akių gydytoją:

• Vaiko akių jautrumas šviesai;
• Klaidžiojančios akys;
• Nuolatinis akių pūliavimas, paraudimas ir ašarojimas;
• Dažnas akių trynimas;
• Galvos pakreipimas, kad matytų.

Dažniausiai pasitaikantys vaikų regėjimo sutrikimai: ambliopija (tinginė akis) – neaiškus matymas viena arba abiem akimis; katarakta ir strabizmas (klaidžiojančios akys) – būklė, kai akys krypsta į skirtingas puses. 

Oftalmologijos paslaugos kaina priklauso nuo klinikos, gydytojo mokslinio laipsnio (mokslų daktaro konsultacija gali kainuoti daugiau), miesto (mažesniuose miestuose oftalmologo konsultacija gali kainuoti mažiau), ištyrimo apimties.

Orientacinės oftalmologijos paslaugų kainos:

• Oftalmologo konsultacija: 50–100 eur (pakartotinė - 30–60 eur);
• Vaikų oftalmologo konsultacija: 45–90 eur;
• Akispūdžio matavimas: 5–30 eur;
• Refrakcijos nustatymas autokeratorefraktometru: 7–30 eur;
• Akių dugno tyrimas: 9–45 eur;
• Ragenos topografija: 10–25 eur;
• Akipločio tyrimas: 30–55 eur.