Kasmet rudenėjant niežti akis? Oftalmologė pataria, ką daryti
– Gydytoja Irena, kokie simptomai pirmiausia atveda pacientus?
– Dažniausiai žmonės skundžiasi akių niežėjimu, perštėjimu, paraudimu, ašarojimu ar jausmu, lyg akyse būtų smėlio. Dalis įtaria sausų akių sindromą ar net infekciją. Atlikus apžiūrą neretai paaiškėja, kad simptomus sukelia alergija. Panašumas į „peršalimą“ nėra atsitiktinis – reakciją į alergenus ir į virusus aktyvuoja panašūs uždegiminiai mechanizmai.
– Kaip atskirti alergiją nuo infekcijos ir kitų sutrikimų?
– Pirmiausia – paciento apžiūra. Tipiškai alergijai būdingos skaidrios vandeningos ir lipnios išskyros, infekcijai – itin gausios, pūlingos. Vis dėlto klinikinis vaizdas gali persidengti, todėl savidiagnostika gali suklaidinti. Pavyzdžiui, nors alergijoms būdingas gausus ašarojimas, po kurio laiko, uždegimo nualintos akys tampa jautrios ir dirglios tarsi esant sausų akių sindromui.
Alergija pasireiškia ne tik akių niežėjimu, paraudimu, tinimu ir gausesniu ašarojimu ar sausumu, bet ir jautrumu šviesai. Dažnas pacientas tik po daugelio metų supranta, kad jo jautrios, sausos akys iš tiesų reaguoja į žiedadulkes ar kitus alergenus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alergijas turi beveik kas trečias žmogus. Akių infekcijos bei sausų akių sindromas – taip pat dažnos problemos. Todėl taikli diagnostika labai svarbi norint sužinoti tikslias simptomų priežastis ir parenkant gydymą.
– Ar tai tik suaugusiųjų problema?
– Tikrai ne. Vaikai gali turėti alergijas jau nuo labai ankstyvo amžiaus, netgi kūdikystėje. Pirmieji simptomai gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir su laiku kisti. O mažyliai net negali tiksliai apibūdinti pojūčių, todėl tėvams svarbu stebėti nuolatinį akių trynimą, paraudimą, vokų paburkimą, šviesos vengimą. Jei simptomai kartojasi, verta pasitarti su gydytoju.
– Kokie efektyviausi gydymo būdai?
– Dažnas, kovodamas su varginančiais alerginio uždegimo simptomais, griebiasi vien drėkinančių lašų. Tai padeda, tačiau verta žinoti, kad yra ir specialūs lašai, galintys efektyviau palengvinti simptomus. Antihistamininiai akių lašai mažina alerginę reakciją, todėl palengvėjimas paprastai juntamas efektyvesnis. Sudėtingesniais atvejais, kai alergija pasireiškia stipriau, trumpam gali būti paskirti ir gliukokortikoidų akių lašai – juos parenka gydytojas.
Taip pat, jei simptomai labai išreikšti, arba pasireiškia ne tik akyse, gali būti skiriamos priešalerginės tabletės ar sirupai, tačiau būtent akims labiau padeda vietinis gydymas. Naudingos ir nemedikamentinės priemonės: šalti kompresai, reguliarus patalpų valymas, oro filtravimas, kontakto su žinomais alergenais ribojimas.
Atskirai verta paminėti ir imunoterapiją – modernų gydymo būdą, kai naudojami mažais kiekiais alergeno ekstraktai. Organizmas prie jų pamažu pripranta, jautrumas mažėja, o sezoniniai simptomai tampa lengvesni. Tai veiksmingas metodas, tačiau tinka ne visiems ir reikalauja kantrybės.
– Kada kreiptis į gydytoją?
– Jei kasmet panašiu metų laiku arba esant tose pačiose vietose (namuose, kaime) akys ima niežėti, perštėti ar ašaroti, neignoruokite šių signalų – tai gali būti ne vien nuovargis ar sausumas, o alergija. Atsiradus simptomams visuomet verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris patars ir individualiai pritaikys jums tinkamiausią gydymą. Žinodami simptomus ir laiku kreipdamiesi pagalbos, galėsite palengvinti negalavimus ir plačiai atmerktomis akimis žengti į gamtą žavėtis spalvingu rudeniu.
