Miego sutrikimai, nemiga / Shutterstock nuotr.

Kaip miego sutrikimai veikia atmintį ir mąstymą?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-01-05 09:23
Naujo tyrimo duomenimis, 30–40 metų amžiaus asmenys, kurie nakties miego metu linkę prabusti daugiau nei du kartus, po dešimtmečio gali turėti atminties ir mąstymo problemų, teigiama CNN.
2000-ųjų pradžioje tyrėjai stebėjo šimtų žmonių miego kokybę maždaug vienerių metų intervalu, iš viso užfiksuodami šešias miego naktis vienam asmeniui. Miego kokybė buvo vertinama naudojant riešo aktyvumo monitorių, kuriuo buvo stebimas žmonių miego kiekis ir judėjimo laikotarpiai, kad būtų galima nustatyti miego fragmentaciją, arba trumpus, pasikartojančius miego pertrūkius. Tyrimo metu dalyviai buvo apie 40 metų amžiaus.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, 2015–2016 m., tyrėjai analizavo 526 tų pačių dalyvių kognityvinius gebėjimus, naudodami standartizuotus pokalbius ir kognityvinių gebėjimų testus, įskaitant duomenų apdorojimo greitį, vykdomąsias funkcijas, atmintį ir sklandumą.

Nustatyta, kad tyrimo dalyviai vidutiniškai miegojo apie šešias valandas kiekvieną naktį, o maždaug penktadalis jų miego laiko buvo sutrikęs. Apskritai asmenys, kurie didesnę miego dalį praleisdavo pabusdami, judėdami naktį, daugiau nei po dešimtmečio dažniau gaudavo prastus visų testų pažintinių gebėjimų rezultatus.

Tyrimo metu nustatyta, kad iš 175 žmonių, kurių miegas buvo labiausiai sutrikęs, po dešimties metų 44 žmonių pažintinės funkcijos buvo prastesnės, palyginti su 10 iš 176 žmonių, kurių miegas buvo mažiausiai sutrikęs.

Tyrimas 2024 m. sausio 3 d. paskelbtas Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnale „Neurology“.

Iš asmenų, kurie miegojo mažiau, arba kurių miegas buvo labiau fragmentuotas, daugumą sudarė vyrai, juodaodžiai, asmenys su didesniu kūno masės indeksu (KMI), sirgę depresija ir hipertenzija.

Dėl mažos imties tyrėjai negalėjo išsamiai ištirti galimų rasės ar lyties skirtumų. Tačiau pakoregavus sveikatos veiksnius ir kitus demografinius duomenis, paaiškėjo, kad žmonių, turėjusių daugiausiai miego sutrikimų, kognityvinių testų rezultatai buvo dukart prastesni, palyginti su tais, kurie neturėjo didelių miego problemų.

„Atsižvelgiant į tai, kad Alzheimerio ligos požymiai smegenyse pradeda kauptis, likus keliems dešimtmečiams iki ligos simptomų atsiradimo, labai svarbu suprasti miego ir kognityvinį ryšį ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, kad būtų galima suprasti miego sutrikimų, kaip ligos rizikos veiksnio, vaidmenį“, – pranešime spaudai teigė tyrimo autorius psichiatrijos docentas dr. Yue Leng’as iš Kalifornijos universiteto.

Miego kokybė, o ne kiekybė turi didžiausią reikšmę kognityvinei sveikatai vidutiniame amžiuje.

Tyrimo metu dalyviai taip pat buvo paprašyti pildyti miego dienoraštį, stebėti savo miego ir prabudimo laiką bei vertinti miego kokybę. Tačiau objektyvūs miego trukmės rodikliai ir subjektyvūs miego kokybės vertinimai nesusiję su kognityvinėmis (pažinimo) funnkcijomis vidutiniame amžiuje.

„Mūsų išvados rodo, kad miego kokybė, o ne kiekybė turi didžiausią reikšmę kognityvinei sveikatai vidutiniame amžiuje“, – sakė dr. Y. Leng’as.

Priklausomai nuo amžiaus, žmonės turėtų miegoti nuo 7 iki 10 val. per parą. Tačiau JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 1 iš 3 amerikiečių miega nepakankamai. Be to, nuo 50 iki 70 milijonų amerikiečių susiduria su tokiais miego sutrikimais kaip miego apnėja, nemiga ir neramių kojų sindromas.

CDC tai vadina visuomenės sveikatos problema, nes sutrikęs miegas susijęs su didesne cukrinio diabeto, insulto, širdies ir kraujagyslių ligų bei demencijos rizika.

Viename 2021 m. atliktame tyrime nustatyta, kad žmonėms, kuriems nuolat sunku užmigti, demencijos rizika padidėjo 49 proc., o tiems, kurie naktį dažnai prabusdavo ir sunkiai užmigdavo, demencijos rizika padidėjo 39 proc. Spalio mėn. paskelbtame tyrime nustatyta, kad lėtinis lėtųjų bangų miego (trečiojo miego etapo), kurio metu organizmas iš smegenų pašalina nepageidaujamas ar potencialiai kenksmingas medžiagas, praradimas gali padidinti demencijos riziką.

„Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti ryšį tarp miego sutrikimų ir kognityvinių finkcijų įvairiais gyvenimo etapais ir nustatyti, ar yra kritinių gyvenimo laikotarpių, kai miegas yra labiau su tuo susijęs“, – sakė dr. Y. Leng’as, pridurdamas, jog būsimi tyrimai gali atverti naujų galimybių užkirsti kelią Alzheimerio ligai vyresniame amžiuje.

Parengta pagal: edition.cnn.com