Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija (AH) – liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujo spaudimu, kai sistolinis (arba „viršutinis“) viršija 140 mm Hg, arba diastolinis (vadinamas „apatiniu“) pakyla daugiau nei 90 mm Hg. Neretai žmogui gali būti pakilęs ir sistolinis, ir diastolinis kraujo spaudimas.

Anksčiau manyta, jog arterinė hipertenzija dažniau serga vyresni asmenys, tačiau medikai pastebi, jog nuo jos vis daugiau kenčia jauno amžiaus žmonių. Asmeniui, kuriam nuolat nustatomas aukštas kraujospūdis, gerokai padidėja miokardo infarkto, insulto ir inkstų ligų rizika. 

Pagrindiniai ligos simptomai

Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, neretai vadinama „tyliąja žudike“, nes žmogus gali nejausti jokių simptomų – jie atsiranda vėliau, kai liga komplikuojasi. Itin sunkiais atvejais žmogus gali gausiai prakaituoti, jį apima nerimas, pasireiškia miego sutrikimai, gali varginti galvos skausmas.

Hipertenzijos rizikos veiksniai

Šiai ligai išsivystyti įtakos gali turėti daugelis veiksnių, tokie kaip:

• Padidėjęs cholesterolio kiekis,
• Paveldimumas: širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje,
• Gausus druskos vartojimas,
• Viršsvoris,
• Mažas fizinis aktyvumas,
• Žalingi įpročiai, pvz. rūkymas, alkoholio vartojimas,
• Cukrinis diabetas.

Hipertenzijos tipai

Arterinė hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. 

Pirminė hipertenzija nustatoma didžiajai daliai pacientų, tai lėtinė liga, kurios gydymas gali trukti visą gyvenimą. Jos rizikos veiksniais gali būti genetika, nutukimas, ribaus/sūraus maisto vartojimas, nervinė įtampa, nejudrumas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas auga žmogui amžėjant.

Antrinė hipertenzija sergama gerokai rečiau. Jos atveju aukštą kraujospūdį lemia konkreti priežastis, pvz. tai gali būti endokrininės bei instų ligos, vartojamų medikamentų sukeltas šalutinis poveikis, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas ir pan. Jei sėkmingai pašalinama nustatyta ligos priežastis, labai tikėtina, kad kraujospūdis susinormalizuos.

Koks taikomas gydymas?

Medikai pabrėžia, jog ankstyva ligos diagnostika ir tinkamas gydymas yra itin svarbus. Jei pirminė hipertenzija nebus laiku gydoma, gali grėsti didelis pavojus paciento sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė ligonių numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis – dėl insulto ir apie 10–15 proc. – dėl inkstų funkcijos nepakankamumo. 

Nustačius arterinę hipertenzija, ligoniui paskiriamas gydymas vaistais. Tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus,  gali paskirti konkrečius vaistus ir jų dozes kiekvienam pacientui individualiai, todėl bet koks savarankiškas gydymas nerekomenduojamas.

Remiantis moksliniais tyrimais, anksti pradėtas arterinės hipertenzijos gydymas sumažina įvairių komplikacijų riziką. Medikai primena, jog pradėjus gerti vaistus kraujospūdis gali ir susinormalizuoti, tačiau nutraukti vaistų vartojimo nepatartina. Jei kyla abejonių, geriau pasikonsultuoti su savo gydytoju kardiologu.

Kaip išvengti padidėjusio kraujo spaudimo?

Visiems suaugusiems asmenims patariama bent kelis kartus per metus pasimatuoti savo kraujo spaudimą, net ir nejaučiant jokių simptomų. 

Geriausios prevencinės priemonės – šalinti ligos rizikos veiksnius, t.y.:

• atsisakyti žalingų įpročių arba bent mažinti rūkymą bei alkoholio vartojimą;
• reguliariai mankštintis;
• stabilizuoti savo kūno svorį arba palaipsniui mažinti, ypač esant viršsvoriui;
• mažinti suvartojamos druskos kiekį;
• gerinti mitybos įpročius: rekomenduojama valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vengti sočiųjų riebalų turinčio maisto,
• stengtis valdyti stresą.