Miego apnėja

Miego apnėja – tai ne mažiau kaip 10 sek. sustojęs kvėpavimas miegant. Kartais kvėpavimas sustoja 20-30 sek., retai 2-3 min. Kvėpavimas gali sustoti 5-100 kartų per valandą. Dažniausiai miego apnėją pastebi artimieji, o ne pats miego apnėją turintis žmogus, nes dažnų prabudimų ryte dažniausiai neprisimena. Įtariant miego apnėją būtina kreiptis į gydytojus, nes negydoma ši liga gali sukelti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Simptomai naktį

• Kvėpavimo sustojimai, pastebimi artimųjų
• Įvairūs garsai miego metu – atsidusimai, šnerkštimai ir pan.
• Dažnas prabudimas, neramus miegas
• Knarkimas
• Impotencija, erekcijos sutrikimai
• Prakaitavimas
• Dažnas nors šlapintis
• Širdies ritmo sutrikimai

Simptomai dienos metu

• Didelis nuovargis
• Dėmesio koncentracijos, atminties pablogėjimas
• Nuotaikų kaita, dirglumas
• Galvos skausmas prabudus
• Išdžiūvusi burna, ryklės perštėjimas
• Sumažėjęs lytinis potraukis
• Rėmuo
• Aukštas kraujospūdis rytais

Miego apnėjos formos

• Obstrukcinė miego apnėja – dažniausia miego apnėjos forma, kai kvėpavimas blokuojamas dėl fiziologinių priežasčių. Pavyzdžiui, viršsvorį turinčio žmogaus kaklo audiniai miego metu atsipalaiduoja ir užspaudžia ryklę, nepraeina oras. Suveikia centrinė nervų sistema, smegenims pasiunčiamas signalas, kad sutriko kvėpavimas, žmogus pabunda tam, kad įkvėptų ir ryte to paprastai neprisimena. Tokie prabudimai būna labai trumpi, vadinami mikroprabudimais. Tačiau jie sutriko miegą ir neleidžia pasiekti gilaus miego stadijų. Todėl dieną jaučiamas nuovargis ir mieguistumas. Būdingiausias obstrukcinės miego apnėjos požymis yra knarkimas. Obstrukcinę miego apnėją taip pat gali lemti anatominės priežastys: nosies patologija, minkštojo gomurio anatominiai ypatumai, gomurinių tonzilių hipertrofija, liežuvinės tonzilės hipertrofija, aukšta liežuvio padėtis ir kt.
• Centrinė miego apnėja. Smegenų dalis, atsakinga už kvėpavimą, nebesiunčia signalų raumenims, kontroliuojantiems kvėpavimą.  Centrinė miego apnėja gali pasireikšti dėl insulto, širdies nepakankamumo, vartojant tam tikrus vaistus. Knarkimas nėra šios miego apnėjos rūšies požymis.
• Mišri miego apnėja – pasireiškia obstrukcinė ir centrinė miego apnėja kartu.

Gydymas

• Miego apnėja kartais galima būti išgydoma pakeitus gyvenimo būdą – numetus svorio, metus rūkyti, sumažinus suvartojamo alkoholio kiekį.
• CPAP teigiamo slėgio aparatai, naudojami nakties metu. Šie aparatai per nosies ar veido kaukę tiekia oro srautą, kuris mechaniškai atveria kvėpavimo takus. Alternatyva CPAP aparatams – apatinio žandikaulio padėtį keičiantys prietaisai.
• Pozicinė terapija – priemonės, kurios neleidžia miego metu gulėti ant nugaros.
• Chirurginis gydymas – operacija, skirta praplėsti miego metu susiaurėjančią viršutinių kvėpavimo takų sritį. 

Patarimai

• Numeskite svorio, jei turite viršsvorio.
• Reguliariai mankštinkitės, sportuokite – fizinis aktyvumas gali padėti palengvinti simptomus ir išlaikyti normalų kūno svorį.
• Laikykitės miego higienos – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, miegamajame turi būti tamsu ir tylu.
• Miegokite ant šono.
• Nerūkykite.
• Nevartokite daug alkoholio – ypač prieš pat miegą.
• Nevartokite migdomųjų, nebent jūsų gydytojas nurodė kitaip. Migdomieji gali pabloginti miego apnėjos simptomus.

Miego apnėja ir kitos ligos

Negydoma miego apnėja gali lemti kitas rimtas ilgalaikes pasekmes žmogaus sveikatai:

• Didelį kraujospūdį
• Didesnę insulto riziką
• 2-ojo tipo cukrinį diabetą
• Širdies ligas
• Depresiją, nuotaikų kaitą
• Didesnę nelaimingų atsitikimų riziką dėl nuovargio, pavyzdžiui, vairuojant ar darbe, kur reikia didelio susikaupimo;
• Gali pablogėti santykiai su partneriu