Alzheimerio liga

Alzheimerio liga - tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, sukelta neuronų ir jų sinapsių žūties ir su tuo susijusios metabolinės disfunkcijos. Ši lėtinė neurodegeneracinė liga pažeidžia priekinius smegenų pamato branduolius bei smegenų žievę, sukelia ryškią smegenų cholinerginę disfunkciją ir pasireiškia progresuojančiu atminties sutrikimu bei kitais kognityviniais ir nekognityviniais simptomais.

Kad būtų nustatyta demencija, turi būti bent dviejų skirtingų pažinimo procesų sutrikimas: 

  • atmintis - AL atveju sutrinka anksčiausiai. Ypač nukenčia trumpalaikė atmintis.
  • sugebėjimas kalbėti, kalbos supratimas
  • daiktų pažinimo sugebėjimas
  • tikslinga veikla , pvz. ligonis pamiršta kaip užrišti batų raištelius
  • sugebėjimas spręsti problemas, sprendimų priėmimas

 

Rizikos faktoriai:

  • Amžius (pasireiškia senatvėje)
  • Genetika
  • Lytis (moterys serga dukart dažniau nei vyrai)
  • Bloga socialinė ir ekonominė padėtis
  • Galvos smegenų traumos gyvenime

 

Simptomatiką sudaro: 

1.  Kognityvinė (mąstymo) simptomatika:

  • atminties sutrikimai (pagrindinis kognityvinis AL požymis). Anksčiausiai ir ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas - pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas. Ankstyvoje ir vidutinio sunkumo AL stadijoje seniai įsisavinta informacija dažniausiai atgaminama pvz atpažįsta artimuosius. Kartu su trumpalaikės atminties sutrikimu progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje. Vėlyvoje stadijoje sutrinka ir seniai įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus, praranda buitinius įgūdžius, neatpažįsta savęs veidrodyje. Atminties sutrikimas vystosi tokia seka: nemoka padaryti valgyti, nesugeba paimti valgį, pamiršta, kad reikia valgyti, pamiršta, kas yra šaukštas, kaip juo naudotis, kaip reikia valgyti.

  • Kalbos sutrikimai - pradžioje skurdesnė kalba, sunkiai parenka žodžius sponaniškai kalbant, supranta, ką jam sako. Kalba neretai miglota, su padidėjusiu automatinių frazių kiekiu. Ligos pabaigoje nešneka, gali pakartoti, visiškai nesupranta, ką jam sako.
  • Suvokimo (ypač vizualinio ir erdvinio suvokimo bei įgūdžių) sutrikimai. Agnozija, apraksija - tikslingos veiklos sutrikimas. pavyzdžiui visą gyvenimą ligonis vairuoja mašiną, o dabar negali.   

 

2.  Elgsenos sutrikimai - 70% būna apatija, sumažėja – iniciatyva, įžvalga, afektų išraiška. 

3.  Kliedesiai - paprasti, dažniausiai iššaukti situacijos (kaltinimai vagyste, neištikimybe, persekiojimu).

4.  Afektiniai (emociniai) sutrikimai. Ankstyvoje stadijoje būdingas nerimas, ligonis supranta, kad su juo kažkas negerai. Depresija atsiranda vėliau, ji būna gilesnė, nei sveikų žmonių.

5.  Traukuliai, mioklonijos (simptominė epilepsija).

Liga diagnozuojama kliniškai, gydymas nukreiptas į simptomų malšinimą ir jų progresavimo stabdymą. 

Gydytojai, dirbantys su šia liga:

 

Į ligų sąrašą

Reikia pagalbos?

info@manodaktaras.lt