Miego sutrikimai

Miegas – tai aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai; jo metu fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių. 

Neorganinių miego sutrikimų grupei priklauso:

• Disomnijos: psichogeninės būsenos, kai dėl emocinių prie­žasčių labiausiai sutrinka miego trukmė, kokybė ar laikas;
• Parasomnijos: nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu.

Esant miego sutrikimams, pasireiškia:

• Nuolatinis mieguistumas dienos metu
• Miego-budrumo ritmo sutrikimas
• Darbingumo sumažėjimas
• Kalbėjimas naktimis
• Miego priepuoliai
• Galimas ir vaikščiojimas miegant

Miego sutrikimams užsitęsus, gali sutrikti žmogaus darbingumas, socialinė adaptacija. Somnambulizmo, narkolepsijos atveju galimos įvairios traumos, nelaimingi atsitikimai.

Kaip ir kodėl atsiranda miego sutrikimai

1. Nemiga – tai vienas dažniausių miego sutrikimų, kuri dažnai būna susijusi su nerimu.
2. Miegas gali sutrikti sergant psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, obsesinis–kompulsinis sutrikimas ir pan.
3. Somatinės ligos, sukeliančios diskomfortą ar skausmą (pvz. sąnarių uždegimas) sutrikdo miegą.
4. Vartojami vaistai.
5. Nervų sistemos stimuliatoriai (kofeinas, nikotinas, alkoholis ir kt.)
6. Mieguistumą (hipersomniją) gali sukelti miego apnėja (kai miegant pritrūksta oro) ir narkolepsija. 
7. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. 

Kaip miego sutrikimai gydomi

Jei aiški miego sutrikimo priežastis, pirmiausia ji pašalinama, gydomos gretutinės ligos.

• Miego sutrikimų gydymui dažnai naudojami benzodiazepinai. Jie greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, gerai patenka į smegenis, kitą dieną pacientai jaučiasi darbingi, žvalūs, pailsėję;
• Itin svarbi yra psichoterapija. Prik­lausomai nuo nemigos priežasčių, taikomos įvairios metodikos, pvz. kognityvinė elgesio terapija. Dažniausiai naudojami relaksaciniai metodai, autogeninė treniruotė padeda atsipalaiduoti ir greitina užmigimą.

Kada kreiptis į gydytoją dėl miego sutrikimų?

Į gydytoją kreiptis dėl miego sutrikimų rekomenduojama, kai miego problemos trikdo kasdienį gyvenimą ilgiau nei kelias savaites, ypač jei pasireiškia per didelis mieguistumas dienos metu, sunku užmigti arba išmiegoti visą naktį, pasireiškia garsus knarkimas ar neįprasti judesiai miego metu. Tokie simptomai gali rodyti miego apnėją, nemigą ar kitus miego sutrikimus. Požymiai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl miego sutrikimų: 

• Nuolatinės miego problemos  –  sunku užmigti, dažnai prabundama naktį, ankstyvas prabudimas; 
• Per didelis mieguistumas dienos metu, net jei atrodo, kad miego naktį buvo pakankamai. Dėl mieguistumo sunku susikaupti, aiškiai mąstyti, atlikti kasdienes užduotis; 
• Garsus knarkimas, trukdantis knarkiančiojo ar artimųjų miegui, ar dusulio epizodai: tai gali būti miego apnėjos požymis; 
• Neįprastas elgesys naktį: vaikščiojimas miegant, neramių kojų sindromo simptomai (nevalingi kojų judesiai prieš miegą); 
• Priklausomybė nuo migdomųjų: jei pradėjote reguliariai vartoti migdomuosius ar kitus preparatus, kad galėtumėte užmigti.

Miego sutrikimų diagnostika 

Pagrindiniai miego sutrikimų tyrimai yra polisomnografija ir atrankinė poligrafija:

• Polisomnografija – išsamiausias ir tiksliausias miego tyrimas, atliekamas gydymo įstaigoje. Jo metu stebimas paciento miegas, registruojami įvairūs fiziologiniai rodikliai, tokie kaip smegenų aktyvumas, širdies ritmas, kvėpavimas, akių ir raumenų judesiai, knarkimas ir kūno padėtis;
• Atrankinė poligrafija – paprastesnis tyrimas, atliekamas paciento namuose. Registruojami pagrindiniai rodikliai: kvėpavimas, knarkimas, kūno padėtis, deguonies kiekis kraujyje ir širdies ritmas.

Patarimai

• Pirmiausia reikia susikurti naktinio miego ritualą ir eiti miegoti bei keltis tuo pačiu laiku.
• Miegamasis turi būti tamsus, vėsus ir ramus.
• Stengtis nemiegoti dienos metu, mat geras budrumas dieną gerina naktinį miegą.
• Negulėti ilgai lovoje, jei neužmiegate. Patariama atsikelti, pasivaikščioti, išeiti į kitą kambarį.
• Svarbu reguliariai mankštintis. 
• Vakare nevartoti kavos, arbatos, vaisvandenių, kurių sudėtyje yra kofeino.

Naudingos nuorodos:

Emocinės sveikatos paslaugos

Šeimos gydytojo konsultacija