IŠEMINIS INSULTAS (arba galvos smegenų infarktas) – tai ūminis židininis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo susirgimo pradžios. Insulto staigi pradžia, laikoma urgentine (skubia) būkle, jo dinamika greita.
Išeminis insultas – smegenų infarktas (85 proc. atvejų). Tai dėl tam tikros priežasties sutrikęs kraujo patekimas į konkrečią smegenų vietą.
Nemodifikuojami:
Iš dalies modifikuojami arba mažiau aiškūs:
Modifikuojami (aiškūs):
Svarbiausias ir labai paplitęs rizikos veiksnys – arterinė hipertenzija. Aterotrombozė – dažniausia mirties priežastis pasaulyje (išsivysčiusiose šalyse 52 proc.) – apima miokardo infarktą, insultą, periferinių arterijų trombozę. Tai staigus (nenumatytas) aterosklerozinės plokštelės plyšimas arba erozija, kurie inicijuoja trombocitų aktyvaciją ir trombo susidarymą. Patologinis procesas, sukeliantis miokardo infarktą, išeminį insultą ir kraujagyslinę mirtį.
Insulto simptomai, priklausomai nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos, skiriasi. Pagrindiniai insulto požymiai (arba kada tikėtinas insultas):
Liga diagnozuojama kliniškai, vaizdiniais tyrimo metodais (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas). Gali būti atliekami papildomi tyrimai: elektrokardiograma (širdies veiklos sutrikimams rasti), kraujo tyrimai.
Poūmiu laikotarpiu svarbi reabilitacija, profilaktinių priemonių skyrimas dėl pakartotinių insultų. Su šia liga dirba neurologai, neurochirurgai, fizinės medicinos – reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai.