Išeminis insultas - Tai ūminis židininis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandos nuo susirgimo pradžios. Insulto staiga pradžia, laikomas urgentine (skubia) būkle, jo dinamika greita. Išeminis insultas – smegenų infarktas (85% atvejų). Hemoraginis insultas – intrakranijinė kraujosrūva (apie 15 %).
Insulto rizikos veiksniai:
Nemodifikuojami
- Amžius – pats stipriausias rizikos veiksnys, net sveiki vyresnio amžiaus žmonės gali susirgti
- Rasė – juodaodžiai dažniau turi insultų
- Lytis
- Mažas gimimo svoris
- Šeiminė insulto/PSIP anamnezė
Dalinai modifikuojami arba mažiau aiškūs
- Metabolinis sindromas
- Alkoholis
- Uždegimas
- Hiperchromocisteinemija
- Oraliniai kontraceptikai
Modifikuojami (aiškūs)
- Hipertenzija
- Širdies – kraujagyslių ligos
- Rūkymas
- Cukrinis diabetas
- Asimptominė karotidinė stenozė
- Prieširdžių virpėjimas
- Dislipidemija
- Nutukimas
- Nejudrumas
- Pakaitinė hormonų terapija
Svarbiausias ir labai paplitęs rizikos veiksnys – arterinė hipertenzija.
Aterotrombozė – dažniausia mirties priežastis pasaulyje (išsivysčiusiose šalyse 52%) apima miokardo infarktą, insultą, periferinių arterijų trombozę. Tai staigus (nenumatytas) aterosklerozinės plokštelės plyšimu arba erozija, kurie inicijuoja trombocitų aktyvaciją ir trombo susidarymą. Patologinis procesas, sukeliantis miokardo infarktą, išeminį insultą ir kraujagyslinę mirtį
SIMPTOMAI
Insulto simptomai priklausomai nuo mechanizmo skiriasi. Pagal simptomų atsiradimo greitį aterotrombozė nėra labai greitas procesas, embolija – staigi labai pradžia (gali net netekti sąmonės poto ją atgauti). Išeminis insultas apima tam tikrą baseiną, kur gauna mažiau kraujo.
Pagrindiniai insulto požymiai, tada tikėtinas insultas:
- jei staiga nusilpo viena pusė
- sutrinka kalba, orientacija
- rega viena akimi sutrinka
- lygsvaros sutrikimas, svaigimas, ataksija – staigus
- labai stiprus galvos skausmas (dėl plyšusios kraujagyslės)
Liga diagnozuojama kliniškai, vaizdiniais tyrimo metodais (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas).
Su šia liga dirba neurologai, neurochirurgai, fizinės medicinos – reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai.
