Kai kraujospūdis nepasiduoda gydymui: ką reikia žinoti apie rezistentišką hipertenziją?
Kas yra gydymui rezistentiška arterinė hipertenzija? Tai – būklė, kai arterinis kraujospūdis išlieka padidėjęs (≥140/90 mmHg), naudojant 3 grupių antihipertenzinius vaistus maksimaliai toleruojamomis dozėmis, iš kurių vienas turi būti diuretikas.
„Rezistentiška hipertenzija yra pakankamai dažna patologija, jos dažnis pastaruoju metu vis didėja. Skaičiuojama, kad iš visų arterine hipertenzija sergančiųjų apie 10–20 proc. turi rezistentišką hipertenziją“, – teigia gydytoja kardiologė Emilija Meškėnė.
Dažniausiai rezistentiška hipertenzija pasireiškia vyresniems nei 60 metų, sergantiesiems nutukimu, ypač su metaboliniu sindromu, sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, obstrukcine miego apnėja, afroamerikiečių rasės, daugiau druskos suvartojantiems pacientams.
Svarbu atskirti pseudorezistentišką hipertenziją nuo tikrosios
Pasak gydytojos kardiologės, labai svarbu atskirti, ar rezistentiška hipertenzija nėra pseudorezistentiška: „Pseudorezistentiška vadinama tuomet, kai kraujospūdis atrodo nevaldomas, bet reali priežastis nėra vaistams atspari liga.“ Dažniausios pseudorezistentiškos hipertenzijos priežastys:
- netaisyklingas kraujospūdžio matavimas,
- „baltojo chalato“ efektas – situacija, kai paciento kraujospūdis padidėja tik apsilankius gydytojo kabinete ar ligoninėje,
- blogas paciento vaistų vartojimo laikymasis, netinkamas vaistų derinimas ar dozavimas.
Atskirti pseudorezistentišką hipertenziją nuo tikrosios rezistentiškos hipertenzijos labai sudėtinga remiantis vien paciento žodžiu ir kraujospūdžio matavimais namuose. „Tam talkina objektyvūs tyrimo metodai – 24 val. ambulatorinis kraujo spaudimo stebėjimas, kai specialus užprogramuotas kraujospūdžio aparatas uždedamas gydymo įstaigoje ir pacientui būnant namuose tam tikru intervalu registruoja ir įrašo kraujo spaudimo rodmenis“, – teigia gydytoja kardiologė E. Meškėnė.
Taip pat diagnuozuojant rezistentišką hipertenziją, reikia atmesti galimas antrines padidėjusio kraujospūdžio priežastis:
- neretai reikalinga endokrinologo konsultacija, siekiant atmesti pirminį hiperaldosteronizmą ir kitas endokrinines arterinės hipertenzijos priežastis,
- bei nefrologo konsultacija, siekiant atmesti inkstų arterijos stenozės galimybę.
Paciento bendradarbiavimas – raktas į kraujospūdžio kontrolę
Pasak gydytojos kardiologės E. Meškėnės, paciento bendradarbiavimas yra esminis raktas į gerą kraujospūdžio kontrolę, tačiau tyrimai rodo, kad apie 40–60 proc. pacientų su rezistentiška hipertenzija iš tiesų nevartoja vaistų taip, kaip nurodyta, o objektyviai įvertinti, ar pacientas tinkamai vartoja vaistus, sudėtinga.
„Yra galimybių ištirti vaistų ir jų metabolitų koncentracijas organizmo skysčiuose (kraujyje, šlapime), taip įvertinant, ar pacientas tikrai vartoja medikamentus. Tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje tokie tyrimai nėra visur prieinami ir kainuoja daug. Taip pat yra išrasta įvairių kitų metodikų, tokių kaip elektroninės išmanios vaistų dėtuvės, dozatoriai, fiksuojantys dėžučių atidarymą ir uždarymą, vaistai, žymėti specialiais sekimo davikliais, kai galima įvertinti, ar pacientas tikrai prarijo medikamentą. Tačiau tai kasdienėje praktikoje nenaudojama. Taip pat gali būti taikomas medikamentų išgėrimas medicininio personalo akivaizdoje. Kaip bebūtų, dažniausiai vaistų vartojimą įvertiname apklausos metu, pasitikėdami pacientu“, – paaiškina gydytoja kardiologė.
Hipertenzijos valdyme ne mažiau svarbu ir gyvensenos įpročių keitimas: vartojimas mažiau druskos (iki 5 g (arbatinis šaukštelis) per dieną), svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, ribotas alkoholio vartojimas, rūkymo atsisakymas.
Nėra simptomų, kol nepasireiškia komplikacijos
Padidėjęs kraujospūdis yra klastingas širdies ligų rizikos veiksnys, nes dažnai nesukelia simptomų. „Simptomų, kol nepasireiškia komplikacijos, pacientai dažniausiai nejaučia. Dauguma jų yra pripratę prie didelio kraujospūdžio ir neretai mažesnio net netoleruoja“, – sako kardiologė.
Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui pažeidžia širdies, inkstų, smegenų ir akių kraujagysles, todėl gali sukelti miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, lėtinę inkstų ligą ar regos sutrikimus. Kadangi dažnai simptomų nejaučiama, kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, padidėjusio kraujospūdžio gydymas yra būtini komplikacijų prevencijai.
Pasak gydytojos kardiologės E. Meškėnės, rezistentiškai hipertenzijai gydyti yra skirti antros eilės medikamentai, kai jie nepadeda – pacientams siūloma perkateterinė inkstų arterijų denervacija: „Tai yra saugi ir efektyvi intervencinė padidėjusio kraujospūdžio gydymo procedūra, kai specialiu radiodažnuminiu kateteriu yra paveikiamos ir inaktyvuojamos inkstų arterijose esančios simpatinių nervų skaidulos, sumažinamas simpatinės nervų sistemos aktyvumas, todėl kraujospūdis sumažėja.“
Reklama
