Infekcinės ligos vasarą: į kokius simptomus būtina reaguoti nedelsiant

Eglė Dagienė

Publikuota: 2023-08-14 10:16

Vasaros metu infekcinių ligų padaugėja vien dėl geresnių sąlygų joms plisti. Kai kuriomis iš jų lengvai persergama, tačiau esant pavojingoms komplikacijoms, gali tekti atsidurti ir ligoninėje. Apie tai, ką būtina žinoti, norint išvengti infekcinių ligų, į kokius simptomus atkreipti didžiausią dėmesį ir kada būtina specialisto konsultacija ar skubioji pagalba – apie tai VUL Santaros klinikų nuotolinėje konferencijoje pasakojo Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė ir skyriaus vedėja dr. Birutė Zablockienė.

Infekcines ligas gali sukelti skirtingi sukėlėjai: virusai, bakterijos, grybeliai arba helmintai (pirmuonys, kirminai). Dažniausiai infekcijos pasižymi sezoniškumu. Pasak dr. B.Zablockienės, per šešis šių metų mėnesius Santaros klinikų Infekcinių ligų skyriuje atsidūrė apie 700 pacientų, iš kurių daugiausia hospitalizuota dėl kvėpavimo takų infekcijų (virš 300, iš jų – 155 koronavirusu užsikrėtę asmenys). Nuo gripo gydyti 72 pacientai.

„Šią vasarą gydėme 50 ligonių su įvairiomis neuroinfekcijomis, iš kurių dauguma sirgo erkiniu encefalitu. Dažnos ir odos infekcijos – per šį pusmetį net iki 100 pacientų sirgo rože. Apie 100 ligonių buvo diagnozuotas sepsis, žarnyno infekcijos, iš kurių daugumą sudarė tokios infekcijos, kuriomis dažniausiai susergama po ilgo antibiotikų vartojimo“, – infekcijų mastą vardino skyriaus vedėja dr. B.Zablockienė, pridurdama, jog šiuo metu klinikose gydomi keli pacientai, sergantys maliarija bei juostine pūsleline, kuri komplikavosi plaučių uždegimu.

Į reanimacijos skyrių patenka itin sunkios būklės ligoniai. Šiuo metu čia gydomas asmuo, kuriam įtariamas erkinis encefalitas su itin sunkiomis komplikacijomis (paralyžiuotomis galūnėmis), kitas ligonis gydomas nuo ŽIV/AIDS bei pneumonijos komplikacijos, o dar vienas pacientas į reanimaciją papuolė dėl rožės, kuri komplikavosi sepsiu.

Kaip apsisaugoti nuo infekcijų?

Infekcinių ligų centro vadovės prof. L.Jančorienės teigimu, pastaruoju metu dažnai kalbama apie sparčiai senstančią visuomenę (ypač Europoje) ir sveiko senėjimo siekiamybę, todėl būtina profilaktika.

„Kai pasibaigia vaikų skiepų kalendorius, prasideda suaugusiems skirtas skiepų kalendorius. Neretai žmonės nustemba, kai sužino, pavyzdžiui, jog skiepai nuo difterijos ir stabligės, kuriais pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 2 mėn.– 16 m. vaikai, turi tęstis ir suaugusiame amžiuje. Šiuo valstybės kompensuojamu skiepu rekomenduojame skiepytis kas dešimt metų ir suaugusiems. Turėjome atvejį, kai vyrui, patyrusiam daugybines traumas, staiga išryškėjo stabligės požymiai. Tad raginu kiekvienam pasidomėti reikalingais skiepais pagal savo amžių“, – patarė prof. L.Jančorienė.

Jei žmogus nesidomi ir nepasirūpina laiku pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, tai – jo asmeninės kultūros stoka.

Visiems suaugusiems bet kurioje amžiaus grupėje rekomenduojama vakcinacija nuo gripo bei pneumokoko infekcijos, kuri neturi sezoniškumo, todėl galima skiepytis visais metų laikais. Pasak gydytojos, kuo žmogus vyresnis ir kuo daugiau turi gretutinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, endokrininės ligos (cukrinis diabetas), astma, plaučių ligos, tuo rizika susirgti pneumokokine infekcija labai padidėja.

„Kalbant apie sezonines ligas, erkinis encefalitas Lietuvoje pagal susirgimus yra liga Nr.1. Lietuva kaip ir kaimyninės šalys, kaip žinia, pasižymi vienu didžiausiu šios ligos endemiškumu pasaulyje. Tad jei žmogus nesidomi ir nepasirūpina laiku pasiskiepyti nuo šios ligos, tai – jo asmeninės kultūros stoka. Kasmet matome sunkias erkinio encefalito formas ir jas lydinčias komplikacijas, pasitaiko ir neįgalumo atvejų. Deja, jokių specifinių gydymo priemonių susirgus nėra, tik simptominis gydymas o geriausia profilaktika – skiepai“, – pabrėžė gydytoja prof. L.Jančorienė.

Infekcinės ligos ir bėrimai

Kai kurias infekcines ligas neretai lydi įvairūs bėrimai: dėmės, papulės, pūslelės, pūliniai ir kitokio pobūdžio odos išbėrimai. Kaip sakė dr. B.Zablockienė, paciento, kurio oda yra išberta, pirmiausia klausiama apie jo buvusias keliones į užsienio šalis, kuo skiepijosi, ar karščiuoja, ar turėjo kontaktą su sergančiuoju kuria nors infekcine liga ir pan. Anot gydytojos, labai svarbus ir paties bėrimo dėsningumas – kaip greitai plito, kaip keitėsi bėrimų pobūdis, kokios kūno vietose ir kt.

„Prieš dešimt metų Vilniuje, pamenu, buvo tymų protrūkis, kai su šiai ligai būdingais bėrimais kreipėsi 35 vidutinio amžiaus pacientai, kurie skundėsi viduriavimu bei aukšta temperatūra. Praėjus porai metų panašus tymų protrūkis pasikartojo ir Kaune, kur buvo daugiau nei 50 ligonių, o 2019 m. jau visoje Lietuvoje turėjome daugiau nei 900 tymų atvejų“, – kalbėjo gydytoja.

Tymams būdingas tam tikras dėsningumas: pirmą parą išberia veidą, antrą parą – krūtinę ir liemenį, o trečią ligos dieną – galūnes. Šiai infekcinei ligai dar būdingas karščiavimas, viduriavimas, respiraciniai simptomai, konjunktyvitas (raudonos jautrios akys), specifinis burnos gleivinės bėrimas ir kt.

Pasak dr. B.Zablockienės, jei anksčiau tymai buvo neskiepytų vaikų liga, tai pastarieji šios ligos protrūkiai parodė, jog daugiau sirgo vidutinio amžiaus asmenys.

Infekcinėms ligoms būdingas ir hemoraginis bėrimas – tai nemažą nerimą keliantis požymis, kuris paprastai atsiranda dėl kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius. Šis bėrimų pobūdis labiau būdingas meningokokinei infekcijai (bet nebūtinai).

Kaip žinoti, ar hemoraginis bėrimas (nelygiais kraštais, tamsesnės spalvos) neliudija apie meningokokinę infekciją? Ant šio bėrimo uždėkite stiklinę ir paspauskite – jei jis akimirkai neišnyksta, tuomet tai gali signalizuoti apie meningokokinę infekciją. Be to, jos atveju bėrimai sparčiai plečiasi, todėl skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją.

Tačiau, kaip paaiškino infekcinių ligų gydytoja, hemoraginis bėrimas gali atsirasti ir sergant kitomis bakterinėmis infekcijomis, pvz. streptokokiniu ar stafilokokiniu sepsiu, endokarditais, arba neinfekcine liga – vaskulitu ir kt.

Kalbant apie vėjaraupius, net ir persirgus, ligą sukėlęs herpes zoster virusas išlieka organizme, ilgai tūno ir gali pasireikšti vyresniame amžiuje, nusilpus organizmui, esant silpnam imunitetui ar sergant gretutinėmis ligomis. Šis virusas gali sukelti juostinę pūslelinę, kurios atveju išberia ne visą kūną, kaip vėjaraupių atveju, bet bėrimas labiau pastebimas palei tam tikro nervo eigą. Nors ši liga nėra pavojinga, tačiau yra žinomi atvejai, kai virusas sukėlė tokias komplikacijas kaip encefalitas, meningitas ar plaučių uždegimas.

„Vasarą nemažai turime pacientų su migruojančia eritema, kuri infektologų dažnai minima kaip Laimo liga. Įsisiurbus erkei po keleto dienų atsiranda besiplečianti raudona dėmė – eritema su ryškesniais kraštais. Tokis atveju rekomenduojame iškart skirti gydymą be jokių tyrimų. Tačiau jei erkės įsisiurbimo vietoje jaučiate niežulį ar pastebite patinimą, tuomet tai nėra migruojanti eritema“, – paaiškino dr. B.Zablockienė.

Keliautojų infekcinės ligos

Dažniausia keliautojų infekcinių ligų grupė, pasak prof. L.Jančorienės – kvėpavimo takų infekcijos, kurios aktualesnės žiemą, tačiau jei, pvz. žmogus vasarą keliauja iš Šiaurės į Pietų pusrutulį, kur yra žiema ir cirkuliuoja respiraciniai virusai, gripas, RSV ir kt., tuomet rizika jais užsikrėsti gerokai padidėja. Dėl šių infekcijų keliautojas yra perspėjamas ir, jei įmanoma, visuomet rekomenduojama pasiskiepyti.

Antra pagal dažnumą infekcinių ligų grupė keliaujant – žarnyno infekcijos, kurios gali plisti per nesaugų vandenį, kitų asmenų ruoštą maistą, ypač jei jis yra termiškai neapdorotas, per ledukus gerimams atvėsinti.

„Dažnai pasireiškia klasikinės žarnyno indekcijos, tokios kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė, norovirusinė infekcija, kuri neretai pasitaiko kruizinėse kelionėse (vargina šleikštulys, pykinimas, vėmimas, vandeningas gausus viduriavimas). Atminkite, jog nuo kai kurių žanryno infekcijų galima pasiskiepyti, pvz. nuo hepatito A, vidurių šiltinės, bet visais kitais atvejais patariama tiesiog itin atidžiai rinktis, kur valgote, kokį vandenį geriate, kur prausiatės“, – apie kaliautojus tykančias ligas kalbėjo prof. L.Jančorienė.

Dar viena infekcinių ligų grupė – nariuotakojų (uodų, erkių, įvairių vabzdžių) platinamos ligos, kurių baiminamasi labiausiai. Šie sukėlėjai perneša skirtingas ligas skirtingose pasaulio šalyse. Jei keliaujate į Centrinę Afriką, reikės pasiskiepyti nuo geltonojo drugio.

Kalbant apie maliariją, deja, skiepų nuo jos nėra, bet yra vaistai, kurie gali būti skiriami tiek šios pavojingos ligos gydymui, tiek profilaktikai. Ruošdamiesi į kelliones nepamirškite ir repelentų, kurie padeda apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimo.

„Šiuo metu Santaros klinikose nuo maliarijos gydoa viena moteris iš Afrikos. Pagrindinis maliarijos simptomas – epizodinis karščiavimas, tačiau jei pasitaiko sunki ligos forma, vystosi komplikacijos: anemija, gali būti neuromaliarijos forma, inkstų ar kepenų nepakankamumas, gelta. Lietuvoje yra buvęs ne vienas mirties nuo maliarijos atvejis“, – pasakojo gydytoja ir priminė, jog minėtų infekcinių ligų inkubacinis laikotarpis yra gana ilgas – apie 2–3 savaitės, todėl yra buvę atvejų, kai tik grįžę iš kelionės žmonės ima jausti infekcinių ligų požymius. Todėl Lietuvoje yra buvęs ne vienas įvežtinės denge, zika karštligės atvejis.

Kokiais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją

Į ligoninę pacientai guldomi pagal klinikines ir epidemiologines indikacijas bei esamą sveikatos būklę. Į gydytoją reikėtų kreiptis esant sunkiai ligos formai, ypač savo sveikata turėtų susirūpinti nėščiosios, vyresnio amžiaus asmenys bei tie, kurie turi nusilpusią imuninę sistemą.

Vykti į Skubios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą patariama, jei atsirado vienas ar keli iš šių simptomų: