Sepsis


Sepsis – tai patologinė viso organizmo būklė, uždegiminio atsako reakcija, kurią sukelia infekcija. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius audinius. 

Išplitusi infekcija dar nerodo, jog žmogus serga sepsiu. Jis nustatomas tuomet, kai organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku, kuris gali sutrikdyti visų organų normalias funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą (mirštamumas tokiu atveju būna daugiau nei 50 proc.).

Kokie simptomai signalizuoja apie sepsį?

  • Pykinimas
  • Apetito stoka
  • Bendras silpnumas
  • Intensyvus širdies plakimas
  • Vėmimas
  • Vangumas
  • Odos blyškumas
  • Padažnėjęs kvėpavimas
  • Kraujosrūvos
  • Temperatūros pokyčiai

Infekcija gali prasidėti bet kurioje kūno vietoje tada, kai sutrinka mikroorganizmų (bakterijos, viruso, grybelio ar kt.) santykis su žmogumi. Mikroorganizmai gali padaryti žalos tik tuomet, kai ligonio organizmas nebesugeba efektyviai gintis. Infekcija gali prasidėti odos žaizdomis, plaučių uždegimu, gripu, šlapimo takų infekcija ar kitomis, rodos, gyvybei nepavojingomis ligomis. 

Sepsio rizikos veiksniai

  1. Lėtinės ligos: cukrinis diabetas, leukemija ir kitos piktybinės kraujo ligos, alkoholizmas, kepenų ligos, įgimtas imuniteto silpnumas.
  2. Senyvas amžius.
  3. Sudėtingos chirurginės operacijos, traumos, nudegimai.
  4. Sunki bendra ligonio būklė.
  5. Nepakankama mityba, užsitęsusi ilgus metus.
  6. Užsitęsęs gydymas ligoninėje ir kt.

Galimos sepsio komplikacijos

Vystantis itin sunkiam sepsiui, gali atsirasti:

  • hipotenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, jei nėra kitos žinomos hipotenzijos priežasties), 
  • dehidratacija (sąmonės sutrikimas, oligurija (mažas šlapimo kiekis), acidozė (rūgščių pusiausvyros sutrikimas)),
  • įvairių organų sistemų funkcijų sutrikimas, jų nepakankamas aprūpinimas krauju, žemas kraujospūdis.

Kaip sepsis gydomas?

Sergantieji sepsiu pacientai gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Svarbiausias gydymo tikslas – pašalinti infekcijos židinį, t.y. jei įmanoma – išpjauti pūlius. Infekcija gydoma skiriant antibiotikų kursą, priešvirusinius ir priešgrybelinius vaistus, priklausomai nuo to, kokie mikroorganizmai sukėlė infekciją. 

Gydymo metu stabilizuojamos bei palaikomos organų funkcijos, organizmo vidinės terpės pastovumas bei rūpinamasi naujų organų pažeidimų ir komplikacijų atsiradimo profilaktika.


Paskutinė atnaujinimo data 2022-07-19