ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris naikina imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Kai žmogaus imuninė sistema yra sunaikinta, išsivysto taip vadinamos „oportunistinės infekcijos“ ir žmogus miršta.
Paskutinė ŽIV infekcijos stadija yra vadinama įgytu imunodeficito sindromu – AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome). Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2.
Ši liga neturi tik jai būdingų specifinių požymių. Net 24 savaites nuo užsikrėtimo žmogus gali nejausti jokių simptomų, tik apie 26-30 savaitę nuo užsikrėtimo gali atsirasti karščiavimas, gali padidėti limfmazgiai, atsirasti odos bėrimai, skaudėti sąnarius, raumenis. Toks laikotarpis be ryškių simptomų gali tęstis net ir keletą metų. Gerokai vėliau yra diagnozuojama AIDS, tuomet gali atsirasti įvairūs piktybiniai augliai.
Ligą sukelia ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas. Jo yra labai daug tipų, tačiau žmogui pavojingi yra HIV-1 ir HIV-2. Užsikrečiama nuo sergančiojo ŽIV arba AIDS. Virusų randama kraujyje, spermoje, makšties serkrete, motinos piene, seilėse, šlapime.
Užsikrėsti galima:
ŽIV yra jautrus temperatūrai (56°C temperatūroje žūsta per 30 min, o 100° – iš karto). Virusus greitai sunaikina 70 proc. spiritas.
Gydymas pradedamas:
Ligoniui skiriamas trijų antivirusinių preparatų derinys, kuris slopina viruso dauginimąsi įvairių fazių metu. Svarbi ir psichosocialinė pagalba užsikrėtusiems asmenims. Sergantys AIDS pacientai gydomi infekcinėje ligoninėje.