Tai specifinis „skaitymo“ sutrikimas. Disleksijai gali būti priskiriami ir rašymo bei tarimo sutrikimai. Šia liga sergantys asmenys gali pajusti trumpalaikius atminties sutrikimus. Disleksija gali būti įgimta arba įgyta. Disleksija serga apie 5–8 proc. mokyklinio amžiaus vaikų: berniukai – triskart dažniau nei mergaitės. Šeimoje paprastai būna keli asmenys, kuriems pasireiškia šis sutrikimas.
Didžiajai daliai sergančiųjų disleksija gali pasireikšti švelnesne forma, t.y., žmonės lėčiau mokosi skaityti arba nuolat pasireiškia skaitymo klaidos, neteisingai supranta perskaityto žodžio reikšmę. Šiuo sutrikimu sergantys žmonės gali būti tiek aukšto, tiek nepakankamo intelekto.
Tikslios priežastys nenustaytos, tačiau tyrimai parodė, kad disleksija sergančių ir sveikų asmenų smegenys vystosi ir funkcionuoja skirtingai. Maža to, disleksija sergantys žmonės dažnai „diskriminuoja“ žodžių garsus, dėl to jiems sunku skaityti.
Nors šį sutrikimą galima koreguoti, tačiau jis lieka visą gyvenimą. Dažniausiai šią problemą sprendžia logopedai. Problemą galima spręsti bet kokiame amžiuje. Skaityti, tarti žodžius mokoma, naudojant specialias metodikas.