Bulimija


Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, kuris pasireiškia pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais ir kompensaciniu elgesiu: dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas ir kt. 

Kaip atpažinti bulimijos požymius:

  • Persivalgymo priepuoliai
  • Ryškus susirūpinimas savo kūno svoriu.
  • Liguista baimė sustorėti
  • Dirbtinio vėmimo sukėlimas
  • Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais

Dažniausiai šis valgymo sutrikimas nustatomas paauglystėje mergaitėms. Nervinė bulimija gali išsivystyti po dietos laikymosi, o taip pat ir po nervinės anoreksijos. Būdingas nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti bei liguista baimė nutukti. Todėl žmogus nuolat sau brėžia ribas dėl svorio, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio.

 Kas sukelia bulimiją

Šios ligos išsivystymui įtakos turi:

  • komplikuoti santykiai su tėvais vaikystėje,
  • stresinės situacijos, ypač didelę reikšmę turinčios brendimo laikotarpiu. Gali sutrikti medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą, apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis.
  • dažni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai,
  • piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais,
  • šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos „manekenių“ pavyzdžiais mergaitės pradeda laikytis dietų ir badauti.

Kaip bulimija gydoma

  • Patariama griežtai laikytis gydytojo nurodymų bei lankytis pas psichoterapeutą.
  • Labai svarbu stebėti, jog pacientė reguliariai valgytų kasdien panašiu metu: rekomenduojami trys pagrindiniai valgymai ir porą užkandžių tarp valgymų (ne mažesnis kaip 2,5-3 valandų periodas). Valgymo laikas turi būti griežtai nustatytas, žmogus turi žinoti, kada valgys kitą kartą. 
  • Pacientė skatinamas vengti skirstyti maisto produktus į gerus ar blogus bei skaičiuoti kalorijas. 

Paskutinė atnaujinimo data 2022-12-15

Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai