Kompiuterinė tomografija

KT tyrimas atliekamas tam, kad būtų galima detaliai ištirti žmogaus kūno vidaus struktūras. Jis plačiai naudojamas ligoms ar traumoms diagnozuoti bei gydymo planavimui. Jis padeda gydytojams tiksliai įvertinti vidaus organų būklę, aptikti uždegimus, navikus, kraujavimus ar kaulų lūžius.

Rentgeno spinduliai sukuria plokščius, dvimačius vaizdus, tuo tarpu kompiuterinė tomografija daro daugybę nuotraukų iš įvairių kampų, kad būtų sudarytas kūno skerspjūvių vaizdas. Kaip perpjovus tortą, galima matyti jo vidinius sluoksnius, taip ir KT tyrimas leidžia pamatyti jūsų kūno „sluoksnius“. Sujungus visus šiuos vaizdus sukuriamas trimatis (3D) kūno vaizdas.

Tyrimas gali būti atliekamas su kontrastine medžiaga arba be jos. Kontrastas suleidžiamas į veną ir padeda geriau matyti kraujagysles, organus ar navikus.

Jūsų gydytojas gali pasiūlyti atlikti kompiuterinę tomografiją dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, KT tyrimas gali padėti:

• Nustatyti raumenų ir kaulų ligas bei būkles, tokias kaip kaulų navikai ar lūžiai;
• Parodyti, kur yra navikas, infekcija ar kraujo krešulys;
• Padėti atliekant procedūras, tokias kaip operacijos, biopsijos ar spindulinė terapija;
• Aptikti ir stebėti tokių ligų ir būklių kaip vėžys, širdies ligos, plaučių mazgeliai ar kepenų dariniai eigą;
• Įvertinti, kaip veiksmingai veikia tam tikri gydymo metodai, pavyzdžiui, vėžio gydymas;
• Nustatyti kūno viduje esančius sužeidimus ar kraujavimą, kuris gali atsirasti po traumos.

Kompiuterinė tomografija gali būti paskiriama daugybėje atvejų, kai reikia išsamios informacijos apie vidaus organų struktūras ar traumų mastą. Dažniausiai KT atliekama, kai:

• Įtariami galvos, stuburo ar krūtinės sužalojimai;
• Reikia įvertinti smegenų kraujotaką ar galimą kraujavimą;
• Įtariami navikai ar jų metastazės;
• Siekiant tiksliai nustatyti naviko ar kitos svarbios srities vietą ir padėti gydytojams planuoti bei atlikti smegenų operacijas;
• Tiriami plaučiai, kepenys, inkstai, kasa ar žarnynas;
• Vertinami kaulų lūžiai ar degeneraciniai pakitimai;
• KT tyrimai gali padėti sveikatos priežiūros specialistams tokiose procedūrose kaip biopsija, kai paimamas nedidelis audinio mėginys tyrimams;
• Planuojamos chirurginės operacijos;
• Reikia stebėti gydymo efektyvumą.

KT tyrimai naudojami beveik visoms kūno sritims ir sistemoms tirti. Jie gali būti atliekami konkrečiai kūno daliai arba visai organų sistemai, pavyzdžiui, arterijoms ar kaulams. Dažniausiai atliekama:

• Krūtinės ląsta (toraksas). Plaučių kompiuterinė tomografija padeda nustatyti infekcijas, plaučių vėžį, plaučių emboliją ar aneurizmą. Šis tyrimas taip pat leidžia įvertinti, ar vėžys neišplito į krūtinės ląstą iš kitos kūno vietos. KT tyrimas itin naudingas ankstyvai plaučių ligų diagnostikai, nes parodo net smulkius pakitimus, nematomus rentgeno nuotraukose.
• Pilvo sritis. Pilvo organų kompiuterinė tomografija – viena dažniausiai atliekamų KT tyrimų rūšių. Ji leidžia aptikti cistas, abscesus, infekcijas, navikus, aneurizmas, padidėjusius limfmazgius, kraujavimą pilvo ertmėje, taip pat padeda diagnozuoti divertikulitą, uždegimines žarnyno ligas ir apendicitą. KT vaizdai suteikia išsamią informaciją apie vidaus organų – kepenų, kasos, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos ar kiaušidžių – būklę.
• Žarnynas. Žarnyno kompiuterinė tomografija (dar vadinama KT enterografija) leidžia tiksliai įvertinti plonosios ir storosios žarnos struktūrą bei funkciją. Šis tyrimas padeda nustatyti uždegimus, navikus, žarnyno nepraeinamumą, divertikulitą ir kitas virškinimo trakto ligas. Kompiuterinė tomografija suteikia galimybę aptikti pakitimus dar ankstyvoje stadijoje, todėl yra itin svarbi uždegiminių žarnyno ligų ir vėžio diagnostikai.
• Šlapimo sistema. Kompiuterinė tomografija šlapimo sistemos tyrimams naudojama kaip KT KUB arba KT urograma. Ji padeda nustatyti inkstų akmenis, šlapimo pūslės akmenis ar šlapimo takų užsikimšimą. Atliekant KT intraveninę pielogramą (KT IVP) su kontrastine medžiaga, galima dar tiksliau įvertinti inkstų, šlapimtakių ir šlapimo pūslės būklę bei aptikti infekcijas ar navikus.
• Kepenys ir kasa. Kompiuterinė tomografija kepenims ir kasai – vienas patikimiausių metodų diagnozuoti kepenų navikus, kraujavimus, cistas, pankreatitą ar kasos darinius. KT tyrimas taip pat padeda nustatyti geltos priežastį ir įvertinti organų pažeidimus po traumų ar chirurginių intervencijų.
• Tulžies pūslė ir tulžies latakai. KT tyrimas gali būti naudojamas įvertinti tulžies latakų užsikimšimą ar tulžies akmenis. Nors dažniau tam taikomas ultragarsas, kompiuterinė tomografija suteikia papildomų duomenų, kai reikalingas tikslesnis vaizdas ar įtariami sudėtingesni tulžies pūslės sutrikimai.
• Stuburas. Stuburo kompiuterinė tomografija yra itin svarbi diagnozuojant tarpslankstelinių diskų išvaržas, stuburo lūžius, degeneracinius pakitimus ar nervų šaknelių pažeidimus. KT tyrimas padeda įvertinti tiek kaulines struktūras, tiek minkštuosius audinius, todėl jis dažnai skiriamas pacientams, patyrusiems nugaros traumas ar lėtinius skausmus.
• Galvos kompiuterinė tomografija (galvos KT) – tai vienas svarbiausių diagnostinių tyrimų, leidžiantis greitai ir tiksliai įvertinti smegenų, kaukolės bei galvos minkštųjų audinių būklę. Tyrimas atliekamas naudojant rentgeno spindulius ir kompiuterinę rekonstrukciją, kuri sukuria detalius skersinius smegenų vaizdus. Ši technologija suteikia gydytojams galimybę anksti pastebėti įvairius patologinius pakitimus ir nedelsiant pradėti gydymą.

Kitos sritys, tiriamos kompiuterinės tomografijos pagalba

• Antinksčiai: KT padeda nustatyti antinksčių navikus ar jų padidėjimą.
• Blužnis: naudojama įvertinti blužnies pažeidimus ar jos dydį po traumų.
• Dubuo: tiriami moterų ir vyrų dubens organai – gimda, kiaušidės, prostata, sėklinės pūslelės.
• Galūnės: KT tyrimas atliekamas vertinant kaulus, sąnarius bei arterijas (KT angiografija).
• Ančiai: KT leidžia nustatyti sinusų uždegimus ir planuoti chirurgines intervencijas.
• Kaklas: naudojamas uždegiminėms, infekcinėms ar piktybinėms ligoms diagnozuoti.
• Taip pat gali būti atliekama viso kūno kompiuterinė tomografija

Daugybės medicinos profesionalų vertinimu, kompiuterinė tomografija yra viena iš penkių svarbiausių medicinos naujovių per pastaruosius 50 metų. KT tyrimas pasirodė esąs toks vertingas diagnostikos įrankis, kad jo išradėjams 1979 m. buvo paskirta Nobelio medicinos premija.

Kompiuterinė tomografija – tai vienas pažangiausių ir tiksliausių medicininės diagnostikos metodų, leidžiantis greitai ir aiškiai įvertinti įvairias organizmo būkles. KT privalumai užtikrina veiksmingesnį medicininį gydymą, nes šis tyrimas padeda:

• Nustatyti, kada būtinos chirurginės operacijos.
• Sumažinti tiriamųjų (eksploracinių) operacijų poreikį.
• Pagerinti vėžio diagnostiką ir gydymą.
• Sutrumpinti hospitalizacijos laiką.
• Tiksliau gydyti dažnas ligas, tokias kaip traumos, širdies ir kraujagyslių ligos ar insultas.
• Tinkamai paskirstyti pacientus į atitinkamas priežiūros zonas, pavyzdžiui, į intensyviosios terapijos skyrius.

Nors KT yra saugus tyrimas, tam tikrais atvejais gali pasireikšti šalutiniai poveikiai. Naudojant kontrastinę medžiagą, kai kuriems pacientams pasireiškia trumpalaikis šilumos pojūtis, pykinimas ar alerginė reakcija.

Atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą žmogus trumpam veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės – tam tikros rūšies energijos. Spinduliuotės kiekis KT tyrimo metu yra didesnis nei atliekant įprastinį rentgeno tyrimą, nes KT suteikia daug detalesnės informacijos. Vienas galvos KT tyrimas prilygsta spinduliuotės kiekiui, kurį žmogus iš aplinkos gauna per kelis mėnesius.

Mažos spinduliuotės dozės, naudojamos KT tyrimuose, nėra susijusios su ilgalaikiu neigiamu poveikiu sveikatai. Tačiau dažnai kartojami tyrimai gali šiek tiek padidinti viso gyvenimo riziką susirgti vėžiu. Ši rizika yra didesnė vaikams nei suaugusiesiems.

Sveikatos priežiūros specialistai visada stengiasi naudoti mažiausią įmanomą spinduliuotės dozę, reikalingą tiksliems medicininiams duomenims gauti. Be to, naujesni ir greitesni KT aparatai bei pažangios technologijos leidžia dar labiau sumažinti spinduliuotės kiekį. Pasitarkite su savo gydytoju dėl KT tyrimo naudos ir galimos rizikos, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą.

KT tyrimai atliekami tik tada, kai jų nauda viršija galimą žalą. Yra keletas situacijų, kai KT nerekomenduojamas arba reikalauja ypatingo atsargumo:

• KT nėštumo metu. Venkite KT tyrimo, ypač pirmajame nėštumo trimestre, nes spinduliuotė gali paveikti vaisiaus vystymąsi. Nėščiosioms KT atliekamas tik kritiniais atvejais, kai tyrimo informacija būtina gyvybei ar sveikatai išsaugoti.
• Alergija kontrastinėms medžiagoms. Jei pacientui žinoma alergija intraveniniam kontrastui, KT tyrimas su kontrastu neturėtų būti atliekamas. Lengvos alergijos atvejais KT galima atlikti tik radiologo sprendimu.
• Inkstų funkcijos sutrikimai. Esant inkstų funkcijos sutrikimams prieš KT su kontrastu būtina patikrinti kreatinino kiekį ir glomerulų filtracijos greitį (eGFG). Jei eGFG < 30 ml/min, padidėja ūminio inkstų pažeidimo rizika. Tokiais atvejais KT tyrimas turi būti atidėtas arba atliekamas be kontrasto.
• Skydliaukės ligos. Hipertireozė arba gūžys gali būti kontraindikacija, nes kontrastinė medžiaga gali sukelti tirotoksinę krizę.
• Feochromocitoma (antinksčių navikas). Ši būklė gali sukelti hipertenzinę krizę po kontrasto suleidimo, todėl rekomenduojamas KT be kontrasto.
• Miastenija (myasthenia gravis). Jodo turintis kontrastas gali laikinai pabloginti raumenų silpnumą, todėl pacientus būtina stebėti po tyrimo.
• Nutukimas. Visi kompiuterinės tomografijos (KT) aparatai turi gamintojų nustatytus svorio apribojimus. Naujesni modeliai gali atlaikyti didesnį svorį nei ankstesni, kai kurie – net iki 220 kg. Tačiau, nepaisant šių svorio rekomendacijų, gali kilti apribojimų dėl paciento kūno apimčių. KT aparato žiedas turi fiksuotą skersmenį, todėl jei pacientas fiziškai netelpa į jį, tyrimo atlikti neįmanoma. Dažniausiai žiedo skersmuo yra apie 70 cm.

Prieš atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą jūsų gali būti paklausta apie alergijas ar ankstesnes reakcijas į kontrastinę medžiagą. Taip pat teiraujamasi apie inkstų ligas ar sutrikimus.

Būtinai informuokite sveikatos priežiūros specialistą, jei esate nėščia, žindote kūdikį arba vartojate vaistus. Kai kuriais atvejais gali būti paprašyta laikinai nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą prieš tyrimą.

Jei jaučiatės neramiai ar bijote uždarų erdvių, pasakykite tai medicinos personalui. Esant poreikiui, gali būti paskirti raminantys vaistai, padedantys atsipalaiduoti tyrimo metu.

Tinkamas pasiruošimas KT tyrimui užtikrina tikslius rezultatus. Tai priklauso nuo tiriamos srities:

Bendros pasiruošimo KT tyrimui rekomendacijos

• Nevalgykite bent 4 valandas prieš tyrimą (jei nenurodyta kitaip).
• Informuokite medicinos personalą apie alergijas, inkstų ligas, nėštumą ar vartojamus vaistus.
• Prieš KT tyrimą medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti.

Kaklo minkštųjų audinių ir krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija

• Nevalgykite bent 4 valandas prieš tyrimą.

Skrandžio kompiuterinė tomografija

• Nevalgykite bent 4 valandas prieš tyrimą.

• Atvykę į diagnostikos centrą prieš tyrimą išgerkite 0,5–1 litro vandens.

Pilvo organų ir dubens kompiuterinė tomografija

• Nevalgykite bent 4 valandas prieš tyrimą.

• Išgerkite 0,5–1 litro vandens prieš tyrimą.

• Nesišlapinkite bent 1 valandą iki tyrimo.

Pilvo ir dubens organų kompiuterinė tomografija

• Nevalgykite ir negerkite bent 4 valandas prieš tyrimą.

• Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 valandas anksčiau.

• Prieš tyrimą reikės išgerti apie 2 litrus specialaus kontrastinio skysčio.

Žarnyno kompiuterinė tomografija

• 24 valandas iki tyrimo nevalgykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto.

• Likus kelioms valandoms iki tyrimo gerkite daug vandens (~2 litrus).

Žarnyno kompiuterinė tomografija dėl divertikulito, abscesų ar pseudocistų

• Nevalgykite bent 4 valandas prieš tyrimą.

• Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 valandas anksčiau.

• Prieš tyrimą reikės išgerti apie 2 litrus specialaus kontrastinio skysčio.

Ar galima valgyti prieš kompiuterinę tomografiją? 

Jei KT atliekama be kontrasto, valgyti galima įprastai. Tačiau prieš kontrastinį tyrimą maisto reikėtų vengti 4–6 valandas, kad sumažėtų pykinimo ar diskomforto rizika. Gerti vandenį leidžiama.

Po kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo galite iš karto grįžti namo. Saugiai tęskite įprastą savo veiklą. Jei tyrimo metu buvo naudota kontrastinė medžiaga, gydytojas gali rekomenduoti gerti daugiau vandens, kad kontrastas greičiau pasišalintų iš organizmo.

KT tyrimo metu gauti vaizdai siunčiami radiologui, kuris juos peržiūri ir parengia išsamų aprašą su tyrimo išvadomis. Vėliau šis aprašas perduodamas gydytojui, kuris paskyrė tyrimą, kad būtų galima įvertinti rezultatus ir suplanuoti tolesnį gydymą ar tyrimus.

Kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai yra vaizdinių tyrimų metodai, padedantys gydytojams pamatyti žmogaus kūno vidų. Atliekant abu tyrimus pacientas guli ant judančio stalo, kuris slenka per žiedo formos aparatą. Skirtumai tarp šių tyrimų:

• KT tyrimas naudoja rentgeno spindulius, kad sukurtų kūno vaizdus, o MRT naudoja radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką, kad sukurtų panašius vaizdus. KT dažniausiai padeda tiksliai nustatyti kūno struktūrų vietą – pavyzdžiui, kur baigiasi vienas organas ir prasideda kitas. MRT labiau orientuotas į normalių ir pakitusių audinių atvaizdavimą.
• KT tyrimas dažniausiai taikomas norint nustatyti vėžį, kaulų lūžius, vidinį kraujavimą, kraujo krešulius, taip pat stuburo ir galvos smegenų pažeidimus.
• MRT tyrimas gali parodyti kai kurias ligas, kurių KT neaptinka. Pavyzdžiui, gimdos, prostatos ir kai kurių kepenų vėžio formų KT vaizduose sunku pastebėti. MRT taip pat dažnai naudojamas diagnozuojant minkštųjų audinių ar sąnarių pažeidimus, bei tiriant tokius organus kaip širdis, smegenys ar virškinimo sistema.
• KT tyrimas atliekamas greičiau (5–10 min.), MRT – trunka ilgiau  (20–40 min.).
• MRT tyrimas neturi radiacijos poveikio, tačiau netinka žmonėms su metaliniais implantais.

Kompiuterinės tomografijos kaina priklauso nuo tiriamos srities, kontrasto naudojimo ir gydymo įstaigos. Vidutiniškai Lietuvoje KT tyrimo kainos svyruoja:

• Galvos ar krūtinės KT – nuo 90 iki 250 eur.
• Pilvo ar dubens KT – nuo 100 iki 180 eur.
• Stuburo kompiuterinė tomografija – nuo 80 iki 230 eur.
• Viso kūno kompiuterinės tomografijos kaina – nuo 250 iki 500 eur.

Kainą gali paveikti kontrasto naudojimas bei papildomų vaizdų apdorojimas, įrašymas. Kai kuriais atvejais KT tyrimas gali būti kompensuojamas, jei jį paskiria gydytojas specialistas. Pacientams apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turint gydytojo siuntimą, tyrimas yra nemokamas, tačiau papildomai gali teksti sumokėti už priemones ar procedūras – priklausomai nuo klinikos įkainių.