Laimo ligos tyrimas skirtas nustatyti, ar organizme susiformavo antikūnai prieš Laimo ligos sukėlėjus – bakterijas borelijas.
- Laimo ligos IgM antikūnai – ankstyvieji Laimos ligos antikūnai, kurie susidaro nuo užkrėstos erkės įkandimo praėjus 2–3 sav. ir išlieka kraujyje iki 6 sav., rodo ūmią užsikrėtimo fazę. IgM parodo galimą ūminį užsikrėtimą, tačiau tai gana nespecifinis rodiklis – jo padidėjimą gali lemti ir kitos ligos ar organizmo procesai;
- Laimo ligos IgG antikūnai – vėlyvieji Laimo ligos antikūnai, kurie susiformuoja nuo užkrėstos erkės įkandimo praėjus 6–8 sav. ir gali kraujyje išlikti ilgai, rodo anksčiau buvusį kontaktą su borelijomis.
Laimo ligos antikūnų tyrimas gali padėti diagnozuojant Laimo ligą. Specifinių IgM ir IgG antikūnų nustatymas ELISA metodu neparodo pačios ligos, tik buvusį kontaktą su Laimo ligos sukėlėju. Tačiau šį tyrimą turėtų paskirti ir tyrimo rezultatus turėtų interpretuoti gydytojas. Svarbu žinoti, kad vien teigiamas IgM nepatvirtina ligos diagnozės, nes gali būti klaidingai teigiamas dėl kitų ligų (autoimuninių, reumatologinių, neurologinių) ar infekcijų. Tikrai buvusį kontaktą su borelijomis rodo teigiami IgG antikūnai.
Jei Laimo ligos IgG/IgM antikūnų serologiniai tyrimų rezultatai abejotini, ribiniai, gali būti skiriamas Laimos ligos tyrimas Western Blot (WB) metodu, kuris yra jautresnis ir specifiškesnis nei ELISA. WB tyrimas dažnai atliekamas kaip patvirtinamasis po serologinių Laimo ligos tyrimų. Tyrimas WB metodu naudojamas antikūnų identifikacijai, parodo, prieš kokius antigenus antikūnai nukreipti.
Kai kurios laboratorijos siūlo tirti ir erkes, ar jos yra borelijų nešiotojos. Tačiau gydytojai nerekomenduoja tirti įsisiurbusių erkių, nes, net ir nustačius, jog erkė infekuota, nežinoma, ar borelijos jau buvo perduotos žmogui ir net jei žmogus ir buvo infekuotas, ar jis susirgs, ar organizmas susidoros su ligos sukėlėju.