MRT tyrimai

Magnetinis rezonansas yra vienas saugiausių ir pažangiausių tyrimo metodų, naudojamų daugelio ligų ir pakitimų diagnostikoje. Magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas pacientui gulint magnetinio rezonanso aparate, kuriame sukuriamas stiprus magnetinis laukas, o žmogaus kūną veikia radijo impulsai.

MRT tyrimai parodo labai detalų kūno dalių, vidaus organų struktūros bei minkštųjų audinių vaizdą, leidžiantį gydytojams nustatyti diagnozę. Magnetinio rezonanso tomografija atliekama ir tada, kai dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti kompiuterinės tomografijos, pavyzdžiui, dėl nėštumo ar negalima leisti kontrastinės medžiagos dėl inkstų veiklos sutrikimų.

MRT tyrimai atliekami įvairioms kūno sritims ir organams tirti. Magnetinio rezonanso tyrimas dažniausiai atliekamas nustatant galvos, stuburo ir vidaus organų ligas. Magnetinio rezonanso tomografija informatyvi nustatant raumenų, meniskų, sausgyslių, raiščių pažeidimus. Magnetinio rezonanso pagalba diagnozuojamos onkologinės ligos, vertinamas metastazių išplitimas, kaulų čiulpų būklė, diagnozuojama išsėtinė sklerozė ir kitos ligos.

MRT tyrimų tipai

• Galvos smegenų
• Galvos (hipofizės ar vidinės ausies)
• Akiduobių
• Veido daubų
• Peties sąnario
• Alkūnės sąnario
• Raktikaulio
• Žasto
• Mentės
• Dilbio
• Riešo sąnario
• Plaštakos
• Kelio sąnario
• Blauzdos
• Čiurnos sąnario
• Pėdos
• Sakroileinių sąnarių
• Klubų
• Kirkšnies
• Krūtinkaulio
• Stuburo kaklinės dalies
• Stuburo juosmeninės dalies
• Stuburo krūtininės dalies
• Mažojo dubens
• Didžiojo dubens
• Pilvo organų
• Inkstų ir šlapimo takų
• Prostatos
• Sėklidžių
• Penio
• Tarpvietės
• Krūtų
• Petinio rezginio
• Galvos ir kaklo minkštųjų audinių
• Temporomandibulinių sąnarių
• Uodegikaulio
• Viso stuburo

• Jei paciento organizme yra širdies stimuliatorius, poodinis defibriliatorius, mechaniniai širdies vožtuvai, klajoklio nervo neurostimuliatorius;
• Jei pacientas galvos smegenyse turi metalines kabutes (gali reikėti pateikti dokumentus dėl saugumo);
• Jei paciento organizme yra metalinių implantų, kurių sudėtyje yra nikelio, kobalto, geležies, arba metalinių svetimkūnių, pavyzdžiui, kulkų ar skeveldrų likučių;
• Jei paciento organizme yra kraujagyslių implantai (filtrai, kateteriai, stentai), akių, ausų implantai, sąnarių arba galūnių implantai, metalinės plokštelės;
• Pacientams su morfijaus ar insulino pompomis;
• Moterims su gimdos spirale prieš atliekant MRT tyrimą reikia pasikonsultuoti su ginekologu;
• Jei pacientui yra didelė uždarų patalpų baimė;
• MRT tyrimas neatliekamas pirmame nėštumo trimestre.

• MRT tyrimo metu kūno temperatūra gali pakilti iki 1 laipsnio;
• Gali nežymiai padidėti kraujospūdis, atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas;
• Diskomfortą gali kelti MRT aparato skleidžiamas nemalonus garsas, ribota erdvė, judėjimo apribojimai;
• Jei MRT tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga, gali pasireikšti jos poveikis – šilumos ar šalčio pojūtis, skausmas injekcijos vietoje, retais atvejais – galvos svaigimas, alerginė reakcija ir kt.

Labai svarbu, kad pacientas būtų tinkamai pasiruošęs MRT tyrimui, nes nuo to priklauso, ar tyrimas bus atliktas kokybiškai. Tiriant tam tikras sritis gali būti reikalingas kreatinino tyrimas prieš MRT tyrimą. Jei kraujo tyrimas prieš MRT neatliktas ar pacientas neatliko kitų pasiruošimo veiksmų, MRT tyrimas gali būti neatliekamas. Šiems MRT tyrimams reikia pasiruošti:

• Galvos (smegenų, hipofizės, vidinės ausies) MRT: nevalgyti bent 2 val. prieš tyrimą, tyrimo dieną nenaudoti makiažo ir plaukų modeliavimo priemonių, turėti kreatinino kraujo serume tyrimo rezultatus;
• Galvos akiduobių MRT: nevalgyti bent 2 val. prieš tyrimą, tyrimo dieną nenaudoti makiažo ir plaukų modeliavimo priemonių, turėti kreatinino tyrimo rezultatus, rekomenduojama nusiimti priklijuojamas blakstienas;
• Kaklo minkštųjų audinių, stuburo, krūtinės ląstos MRT: nevalgyti bent 2 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Krūtų MRT: nevalgyti bent 2 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus, rekomenduojama MRT tyrimui registruotis 2 mėnesinių ciklo savaitę;
• Tulžies, kasos, kepenų latakų MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Pilvo organų MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, nesišlapinti bent 1 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Prostatos MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, iš vakaro ar kelias val. prieš tyrimą reikia pasinaudoti mikroklizma, turėti kreatinino tyrimo rezultatus, jei turite, atsineškite PSA tyrimo rezultatus;
• Dubens MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, nesišlapinti 1–2 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Tiesiosios žarnos MRT: nevalgyti kieto ir sunkiai virškinamo maisto parą iki tyrimo, pasinaudoti mikroklizma iš vakaro arba kelios val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Plaštakos/pėdos MRT: tyrimo dieną nagai neturėtų būti padengti geliniu nagų laku;
• Viso kūno MRT: nevalgyti bent 4–6 val. prieš tyrimą;
• Kaklo minkštųjų audinių/krūtinės ląstos MRT: nevalgyti bent 2 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Skrandžio MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, atvykus į kliniką reikės išgerti 0,5–1 l vandens, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Pilvo organų/dubens MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, prieš tyrimą išgerti 0,5–1 l vandens, nesišlapinti bent 1 val. prieš tyrimą, turėti kreatinino tyrimo rezultatus, iš vakaro arba kelios val. prieš tyrimą pasinaudoti mikroklizma;
• Pilvo/dubens dėl kiaušidžių vėžio MRT: nevalgyti ir negerti bent 4 val. prieš tyrimą, prieš tyrimą reikės išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio, todėl į kliniką reikia atvykti bent 2 val. anksčiau, turėti kreatinino tyrimo rezultatus, iš vakaro arba kelios val. prieš tyrimą pasinaudoti mikroklizma;
• Žarnyno MRT: nevalgyti kieto ir sunkiai virškinamo maisto parą iki tyrimo, kelias valandas prieš tyrimą reikia išgerti apie 2 l skysčių, iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudoti mikroklizma, turėti kreatinino tyrimo rezultatus;
• Žarnyno dėl divertikulito abscesų/pseudocistų/žarnų nesandarumo MRT: nevalgyti bent 4 val. prieš tyrimą, į kliniką reikės atvykti bent 2 val. anksčiau, nes prieš tyrimą reikės išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio, turėti kreatinino tyrimo rezultatus.

Magnetinis rezonansas ir kompiuterinė tomografija yra du svarbūs diagnostikos metodai šiuolaikinėje medicinoje. Šie tyrimai skiriasi veikimo principu – kompiuterinėje tomografijoje naudojami rentgeno spinduliai, MRT tyrimuose naudojamas stiprus magnetinis laukas, taigi MRT tyrimai neturi kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio žmogaus organizmui.

Kompiuterinė tomografija detaliau atvaizduoja kaulines struktūras, magnetinis rezonansas pranašesnis tiriant minkštuosius audinius, smegenis ir sąnarius. Kuris tyrimas – magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija – reikalingas, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į paciento individualią situaciją.

Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, naudojama kontrastinė medžiaga. Ji reikalinga tam, kad tyrimo metu gauti vaizdai būtų išsamesni ir juos būtų galima tiksliau įvertinti. Kontrastinė medžiaga paprastai leidžiama į veną.

Dėl kontrastinės medžiagos gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas, todėl, jei MRT tyrimas bus atliekamas su kontrastine medžiaga, prieš jį reikia atlikti kreatinino koncentracijos kraujyje tyrimą. Jis reikalingas norint įsitikinti, kad nesutrikusi paciento inkstų funkcija, nes intraveninė kontrastinė medžiaga pasišalina per inkstus ir gali dar labiau sutrikdyti jų veiklą. Jei pacientas neturi nesenų kreatinino kraujyje tyrimo rezultatų, naudoti kontrastinę medžiagą MRT tyrimo metu nerekomenduojama.

Galimas šalutinis kontrastinės medžiagos poveikis

• Po kontrastinės medžiagos įšvirkštimo gali pasireikšti trumpalaikis šalčio ar šilumos pojūtis;
• Nedažnas šalutinis poveikis: galvos skausmas, svaigimas, skonio sutrikimas, šleikštulys, pykinimas, skausmas injekcijos vietoje, injekcijos vietos reakcija, dilgčiojimo pojūtis;
• Reti poveikiai: alerginė reakcija, odos pokyčiai (patinimas, niežėjimas ir kt.).

Paprastai MRT tyrimai yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi gydytojo specialisto išduotą siuntimą. Kompensuojamas tiek pats tyrimas, tiek papildomos priemonės – kontrastinė medžiaga, tyrimo išvadų pateikimas. Kai kuriose klinikose prašoma papildomai sumokėti už vienkartinius drabužius, nors jie nėra būtini.

Už MRT tyrimus reikia mokėti, jei jie atliekami ne eilės tvarka (pacientas nori paslaugą gauti greičiau) arba jei tyrimas atliekamas įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

MRT tyrimų kainos priklauso nuo klinikos, tiriamų sričių kiekio.

• Vienos srities MRT tyrimas kainuoja apie 130–240 eur;
• Dviejų sričių MRT tyrimas, pavyzdžiui, dviejų sąnarių MRT tyrimas gali kainuoti apie 300–330 eur;
• Trijų sričių MRT tyrimas, pavyzdžiui, viso stuburo tyrimas (iš trijų stuburo dalių) gali kainuoti apie 300–450 eur.

Jei už MRT tyrimą moka pacientas, papildomai kainuoja kontrastinė medžiaga, jei ji reikalinga tyrimui.