Pagalbinis apvaisinimas

Miestas

Pagalbinis apvaisinimas

Skaičiuojama, kad kas šešta pora Lietuvoje susiduria su vaisingumo problemomis. Pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų. Pagalbinis apvaisinimas gali padėti pastoti, kai kiti nevaisingumo gydymo būdai neefektyvūs.

Rikiuoti pagal

Kategorija

Miestas

Klinikos

8 rezultatai

Pagalbinis apvaisinimas

doctor-image

Eglė Bareikienė

Akušeris ginekologas

Medicinos gydytojas

Medicija (Vilnius, UAB Vaisingumo klinika)
· Olimpiečių g. 1-1, Vilnius

Ką svarbu žinoti

Kas yra pagalbinis apvaisinimas?

Pagalbinis apvaisinimas, visuomenėje vadinamas pagalbiniu apvaisinimu, yra medicininių procedūrų procesas, skirtas palengvinti pastojimą. Yra keli dirbtinio apvaisinimo metodai. Dažniausiai taikoma in vitro fertilizacija (IVF). 

 

Kada taikomas pagalbinis apvaisinimas?

Kreiptis į gydytoją ginekologą rekomenduojama, jei moteris iki 35 metų, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja 1 metus. Vyresnėms nei 35 metų moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesius. Pirmiausia išbandomi kiti nevaisingumo gydymo metodai, kurie turėtų pagerinti natūralaus pastojimo galimybes. Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, gali būti taikomas medikamentinis gydymas, esant hormoniniams sutrikimams, chirurginis gydymas, esant kiaušintakių nepratekamumui ar šalinant gimdos polipus, miomas, trukdančias embrionui implantuotis. Nustačius pakitimų spermoje, gali būti skiriamas hormoninis gydymas arba papildai. Gali būti rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, streso valdymas, sveika mityba. Jei ir po šių priemonių nepavyksta pastoti, siūlomas pagalbinis apvaisinimas.

Kas lemia nevaisingumą?

Nevaisingumą gali lemti įvairūs veiksniai arba jų kombinacija: 

  • Moters nevaisingumą gali lemti ovuliacijos sutrikimai, kiaušidžių problemos, kiaušintakių pakitimai, ginekologinės ligos, neigiamai veikiančios vaisingumą, pavyzdžiui, endometriozė, gimdos miomos ir kt., medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininių liaukų ligos bei nutukimas;
  • Vyro nevaisingumas dažniausiai susijęs su prasta spermos kokybe; 
  • Kartais, net ir po išsamių tyrimų, poros nevaisingumo priežastys lieka neaiškios. 

Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai

  • Intrauterininė inseminacija (IUI) – paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Specialiai paruošta sperma specializuotu kateteriu yra suleidžiama į pacientės gimdą;
  • In vitro fertilizacija (IVF) – dažniausiai pasirenkamas pagalbinio apvaisinimo metodas. Kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijos sąlygomis ir perkeliamos į pacientės gimdą; 
  • ICSI procedūra (angl. Intracytoplasmic Sperm Injection) – intracitoplazminė spermatozoido injekcija. Mikroadata į kiekvieną kiaušialąstę yra suleidžiama po spermatozoidą iš partnerio spermos mėginio. Ši procedūra yra IVF dalis;
  • PICSI (angl. Physiological Intracytoplasmic Sperm Injection) – fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija. PICSI yra tobulesnis spermatozoidų atrankos metodas, hialurono pagalba yra atrenkami tik patys gyvybingiausi spermatozoidai, kurie naudojami IVF procese; 
  • TESA – testikulinė spermatozoidų aspiracija. Šios procedūros metu spermatozoidai yra paimami tiesiai iš sėklidžių. Gauti spermatozoidai naudojami IVF procedūrose. 

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos

  • Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Pagalbiniam apvaisinimui vartojami medikamentai didina moters kiaušidžių aktyvumą, kiaušidėse bręsta daugiau nei įprastai folikulų. Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas pasireiškia pilvo pūtimu, diskomfortu, pykinimu, vėmimu, sunkesniais atvejais – skysčių kaupimusi kiaušidėse, pilvo ertmėje, inkstų darbo sutrikimais ir kt.;
  • Daugiavaisis nėštumas, kuris gali būti pavojingas moters ir būsimų vaikų sveikatai. Daugiavaisį nėštumą po pagalbinio apvaisinimo lemia tai, kad į moters gimdą perkeliamas daugiau nei vienas embrionas, siekiant padidinti pastojimo tikimybę;
  • Kraujavimas, karščiavimas, infekcija – labai retos komplikacijos; 
  • Stresas, depresija. Nesėkmės bandant pastoti natūraliu ar pagalbiniu būdu gali neigiamai veikti psichologinę būseną. Nevaisingumas gali būti didelis išbandymas šeimai. 

Kaip pasiruošti pagalbiniam apvaisinimui?

Pasiruošimas pagalbiniam apvaisinimui apima tiek fizinį, tiek emocinį pasirengimą. 

  • Konsultacijos, tyrimai. Dėl nevaisingumo konsultuojantis gydytojas paskirs reikiamus tyrimus tiek moteriai, tiek vyrui, siekiant išsiaiškinti nevaisingumo priežastį;
  • Gyvenimo būdo pokyčiai. Gali būti rekomenduojama sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, reguliuoti antsvorį, vartoti folio rūgšties ar kitus papildus, siekiant padidinti galimybes pastoti natūraliai;
  • Emocinis pasirengimas. Nesėkmės stengiantis pastoti tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo būdu gali kelti daug streso. Pasirengti psichologiškai gali padėti dalyvavimas paramos grupėse, psichologo konsultacijos. 

Kaip elgtis po pagalbinio apvaisinimo?

Laikykitės gydytojo nurodymų dėl vaistų, skirtų nėštumui palaikyti, vartojimo. Venkite sunkaus fizinio krūvio, nesimaudykite baseine ar atviruose vandens telkiniuose, susilaikykite nuo lytinių santykių, kol bus patvirtintas nėštumas arba tiek, kiek nurodė gydytojas.

 

Kas lemia pagalbinio apvaisinimo sėkmę?

Pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: moters amžiaus, kiaušidžių atsako į stimuliaciją, nevaisingumo priežasties, esamų ligų ar būklių, galinčių trukdyti pastojimui, bendros poros sveikatos, apvaisinimo metodo. 

 

Pagalbinis apvaisinimas: kaina

Bendra pagalbinio apvaisinimo proceso kaina priklauso nuo konsultacijų, pasirinkto apvaisinimo metodo, tyrimų, procedūrų, vaistų kainos. Pagalbinio apvaisinimo kainos gali skirtis priklausomai nuo klinikos ir miesto. 

  • Akušerio-ginekologo konsultacija vaisingumo klausimais: 80–130 eur;
  • Vieno IVF ciklo kaina gali siekti 2000–4000 eur;
  • IUI procedūra: 250–350 eur.

Dažniausiai užduodami klausimai

Per kiek laiko įvyksta apvaisinimas?

Pagalbinio apvaisinimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto metodo, kiaušidžių atsako į stimuliaciją ir kitų veiksnių. Jei kiaušidės gerai reaguoja į vaistus, kiaušialąstės subrandintos ir paimtos gali būti greičiau, jei embrionai vystosi gerai, perkėlimas į gimdą gali įvykti anksčiau. Apskritai dirbtinio apvaisinimo procesas IVF metodu, įskaitant konsultacijas ir tyrimus, gali trukti iki kelių mėnesių. Kiaušialąsčių stimuliacija trunka 10–14 dienų, embrionų auginimas trunka 3–5 dienas. Po embrionų perkėlimo nėštumas gali būti patvirtinimas tik po 10–14 dienų.

 

Ar pagalbinis apvaisinimas yra skausmingas?

Pagalbinio apvaisinimo procedūros gali kelti diskomfortą, pavyzdžiui, kiaušidžių stimuliacija gali sukelti pilvo pūtimą, spaudimą ar tempimo jausmą. Diskomfortą gali kelti kiaušidžių punkcija. Nors pati procedūra atliekama bendrinėje nejautroje, tačiau po jos moteris gali jausti į menstruacijas panašius spazmus. Po embrionų perkėlimo, kuris paprastai primena ginekologinę apžiūrą, reikalingas nėštumą palaikantis hormoninis gydymas. Gali būti jaučiami į menstruacijas panašūs simptomai, pilvo tempimas, spazmai ir kt.

Ar pagalbinis apvaisinimas yra kompensuojamas?

Taip, atitinkant kriterijus, valstybės lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo (IVF) ciklai.

 

Ar pagalbinis apvaisinimas yra legalus?

Taip, Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas yra legalus, reglamentuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymu. 

 

Ar pagalbinis apvaisinimas yra saugus?

Pagalbinis apvaisinimas yra saugi procedūra, tačiau, kaip ir bet kuri kita medicininė intervencija, turi rizikų ir komplikacijų tikimybę.

 

Naujienos

Gydytoja ginekologė: „Nutukimas – viena priežasčių, kodėl moterys nepastoja“
Gydytoja ginekologė: „Nutukimas – viena priežasčių, kodėl moterys nepastoja“
Antrinis nevaisingumas: lemiamas veiksnys – moters amžius
Antrinis nevaisingumas: lemiamas veiksnys – moters amžius
Gydytoja endobiogenikė: „Mūsų tikslas – subalansuoti žmogaus vidinę sistemą, kad nebereikėtų vaistų“
Gydytoja endobiogenikė: „Mūsų tikslas – subalansuoti žmogaus vidinę sistemą, kad nebereikėtų vaistų“
Endometriozė gali būti nevaisingumo priežastis
Endometriozė gali būti nevaisingumo priežastis
Kas turi įtakos nevaisingumui ir kada kreiptis į gydytoją?
Kas turi įtakos nevaisingumui ir kada kreiptis į gydytoją?