Niežai

Niežai (lot. scabies) – užkrečiama parazitinė odos liga, kuri dažnai pasireiškia stipriu niežėjimu. Niežus sukelia smulkios niežinės erkės, gyvenančios viršutiniame epidermio sluoksnyje.

Iš kokių simptomų galima atpažinti niežus?

• Pagrindinis niežų požymis – niežėjimas. Dažniausiai niežėjimas yra intensyvus, tačiau kartais niežėjimas gali būti nedidelis arba gali jo visai nebūti;
• Niežėjimas intensyvėja naktį;
• Odos bėrimai – bėrimų gali būti daug arba jie gali būti nežymūs, sunkiai pastebimi arba painiojami su kitomis odos ligomis. Bėrimų pobūdis ir gausa neretai priklauso nuo asmens imuniteto bei asmens higienos įgūdžių;
• Niežų bėrimas pasireiškia 2–3 mm skersmens papule ar pūslele. Nukasyti bėrimai pasidengia šašeliu; 
• Niežų bėrimai gali pasireikšti praktiškai visame kūne, rečiau pažeidžiama nugaros, veido oda, dažniausiai – išbertos plaštakos, riešai, tarpupirščiai, bėrimai apie bambą, lytinius organus, pažastų duobes, bėrimai matyti ir ant vidinio šlaunų paviršiaus ir sėdmenų; 
• Vaikams bėrimai pasireiškia ir plaukuotoje galvos dalyse, veide. Jiems bėrimai dažniau pasireiškia pūslelėmis;
• Kartais net galima odoje pamatyti erkių takelius, kurie geriausiai įžiūrimi plaštakose, tarpupirščiuose, ant delnų ar padų.

Kas sukelia niežus?

Niežus sukelia niežinė erkė (Sarcoptes scabiei hominis), kuri patekusi ant odos įsisiurbia į epidermį (antodį) ir ten rausia apie 2–15 mm ilgio, vadinamuosius niežų takus, ir padeda kiaušinėlius (iki 50 kiaušinėlių per kelias savaites). Iš jų išsiritusios lervos prasigraužia į odos paviršių ir per maždaug porą savaičių subręsta. 

Niežinės erkutės paprastai išgyvena, esant 37 laipsnių temperatūrai, o esant 55 laipsnių temperatūrai žūsta per dešimt minučių, esant minusinei temperatūrai – per kelias dienas. 

Niežų komplikacijos

Nuolatinis niežėjimas, bėrimai sukelia psichologinių, socialinių sunkumų. Niežai gali komplikuotis antrine stafilokokine infekcija arba pūlingomis odos ligomis. 

Kaip užsikrečiama niežais?

Šia liga galima užsikrėsti nuo sergančiojo žmogaus artimo kontakto būdu – šeimoje, darbovietėse ar net pirtyse, taip pat vilkint užkrėstus ligonio drabužius, naudojantis ligonio rankšluosčiais, patalyne ir pan.

Niežų diagnostika

• Niežai diagnozuojami pagal niežams tipiškus simptomus (stiprus niežėjimas, suintensyvėjantis naktį, tipiškose vietose pasireiškę bėrimai), niežų požymiai gali būti nustatomi ir kitiems šeimos nariams;
• Gali būti atliekama odos nuograndų mikroskopija. Mikroskopu ieškoma erkių, jų kiaušinėlių bei ekskrementų. Tačiau šio tyrimo jautrumas nedidelis, todėl, neaptikus erkių ar jų kiaušinėlių, niežų diagnozės atmesti negalima. Niežų erkes galima aptikti ir dermatoskopu. 

Niežų gydymas ir profilaktika

Sergant niežais, dažniausiai taikomas vietinis gydymas:

• 5 proc. permetrino tepalu galima teptis pirmąsias 24-48 valandas;
• 20 proc. benzyl-benzoato tepalas vartojamas 3 dienas;
• 33 proc. sulfurato tepalas vartojamas 5 dienas.

Tepalais reikia įtrinti viso kūno odą, raukšles, bambą, padus, delnus, tarpupirščius. Vaikams vaistai naudojami ir galvos srityje. Jei vaistai nuplaunami, pavyzdžiui, plaunant rankas, juos reikia įtrinti iš naujo. Taip pat svarbu trumpai nukirpti nagus ir vaistus įtrinti po nagais. Artimiesiems ir artimai kontaktavusiems žmonėms yra būtinas profilaktinis gydymas. Pradėjus ir baigus gydymą reikalinga kruopšti drabužių bei buitinių daiktų dezinfekcija.

• Niežais užsikrėtusio žmogaus drabužiai, patalynė, rankšluosčiai, naudoti per pastarąsias 4 paras, turi būti skalbiami aukštoje temperatūroje, naudojant skalbimo priemones;
• Daiktai, kurių negalima skalbti, valomi arba dedami į plastikinius maišus, užrišami ir paliekami juose 4 paroms;
• Grindys, baldai, durų rankenos, tualetas, vonia turėtų būti valomi sodos tirpalu arba kita dezinfekuojančia priemone.

Naudingos nuorodos:

Dermatologo konsultacija