Niežai (lot. scabies) – užkrečiama parazitinė odos liga, kuri dažnai pasireiškia stipriu niežėjimu.
Ligonio odą išberia poriniais mazgeliais ir pūslelėm, o jei jie nusikasomi – atsiranda kraujingų šašelių. Kartais net galima odoje pamatyti erkių takus, kurie geniausiai įžiūrimi plaštakose, tarpupirščiuose, ant delnų ar padų. Bėrimų pobūdis ir gausa neretai priklauso nuo asmens imuniteto bei asmens higienos įgūdžių.
Niežus sukelia niežinė erkė (Sarcoptes scabiei hominis), kuri patekusi ant odos įsisiurbia į epidermį (antodį) ir ten rausia apie 0,5 cm ilgio, taip vadinamus niežų takus, ir padeda kiaušinėlius (iki 50 kiaušinėlių per kelias savaites). Iš jų išsiritusios lervos prasigraužia į odos paviršių ir per maždaug porą savaičių subręsta.
Niežinės erkutės paprastai išgyvena, esant 37 laipsnių temperatūrai, o esant 55 laipsnių temperatūrai žūsta per dešimt minučių, esant minusinei temperatūrai – per kelias dienas.
Kartais niežai gali kompikuotis pūlingomis odos ligomis (pvz. šunvote), kurios dažniausiai atsiranda plaštakų ar riešų srityje. Rečiau būna limfangitas, o itin retais gali atsirasti alerginis odos uždegimas.
Šia liga galima užsikrėsti nuo sergančiojo žmogaus artimo kontakto būdu – šeimoje, darbovietėse ar net pirtyse, taip pat vilkint užkrėstus ligonio drabužius, naudojantis ligonio rankšluosčiais, patalyne ir pan.
Sergant niežais, dažniausiai taikomas vietinis gydymas:
Artimiesiems ir artimai kontaktavusiems žmonėms yra būtinas profilaktinis gydymas. Pradėjus ir baigus gydymą reikalinga kruopšti drabužių bei buitinių daiktų dezinfekcija.