Beždžionių raupus sukelia beždžionių raupų virusas, kuris priklauso tai pačiai virusų grupei, kaip žmonių raupai ir vėjaraupiai. Jis daugiausiai yra paplitęs Vakarų bei Centrinėje Afrikoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis (2022 gegužės 25 d.)., mažiausiai 16 šalių užregistruota daugiau nei 250 susirgimo atvejų. Ekspertai teigia, kad beždžionių raupų virusas plinta per glaudų ir ilgalaikį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Pirmą kartą beždžionių raupų virusas nustatytas 1958 m. beždžionių tyrimų metu, o ypač didelis šios ligos protrūkis užregistruotas Nigerijoje 2017 – 2018 m. Raupai pasaulyje buvo išnaikinti 1980 m.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja (2022 06 10), kad jau atliekami diagnostiniai tyrimai dėl beždžionių raupų. Antrąją birželio savaitę buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga, tačiau tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Šiuo metu (2022 m. rugpjūtį) Lietuvoje jau nustayti keli beždžionių raupų atvejai.
Kaip praneša Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), inkubacinis ligos laikotarpis yra nuo 7 iki 14 dienų. Pradiniai simptomai paprastai yra panašūs į gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, išsekimas, galvos skausmas ir raumenų silpnumas, o vėliau limfmazgių patinimas, padedantis organizmui kovoti su infekcija.
Netrukus atsiranda plačiai paplitęs bėrimas ant veido ir kūno, įskaitant burnos ertmę, delnus bei pėdas. Skausmingi, iškilę raupai yra tarsi perlamutriniai ir pripildyti skysčio, dažnai juos supa raudoni apskritimai. Jie paprastai išnyksta per dvi ar tris savaites, praneša CDC.
Pažeidimo vietas gali stipriai niežtėti. Šašai susidaro sprogus pustulėms, o šašams nukritus susidaro pigmentinės dėmės ar randeliai.
Remiantis PSO ir CDC, 2022 metų protrūkio metu pasitaikė atvejų, kai pacientai skundėsi bėrimais kirkšnies, lytinių organų bei perianalinėje srityse.
Ekspertai teigia, kad beždžionių raupų virusui plisti reikalingas glaudus kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu, kvėpuojant veidas į veidą, t.y. per kvėpavimo takų lašelius.
Infekcija gali išsivystyti po sąlyčio su „pažeista oda, gleivinėmis, kvėpavimo takų lašeliais ar kontaktuojant per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, drabužius“, – teigia Edinburgo universiteto (Škotija) veterinarijos mokyklos imunopatologijos prof. Neilas Mabbottas.
Beždžionių raupų viruso nešiotojais gali būti ir įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės, voverės, miegapelės, primatai, dryžuotosios pelės.
Nėra specialių vaistų beždžionių raupų simptomams gydyti, todėl gydymas paprastai yra palaikomasis“, – sakoma Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos tarptautinės visuomenės sveikatos profesoriaus Jimmy Whitwortho pranešime.
Pacientai paprastai gydomi, atsižvelgiant į simptomus: mažinamas niežėjimas, temperatūra, paskiriami antivirusiniai vaistai.
JAV vyriausybė yra sukaupusi vakcinos nuo beždžionių raupų atsargas, jei išnaikinta liga atsinaujintų. Pranešama, jog pirmiausia vakcinuoti bus tie asmenys, kurie turėjo kontaktų su beždžionių raupais sergančiais pacientais, sveikatos priežiūros darbuotojai, labai artimi asmeniniai kontaktai, ypač tie, kuriems gali kilti didelė rizika susirgti šia liga.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, patariama vengti artimo sąlyčio su asmeniu, kuriam įtariami arba patvirtinti beždžionių raupai, taip pat rekomenduojama vengti sąlyčio su užterštais daiktais, dėvėti pirštines ir apsauginius rūbus slaugant pacientą, plauti rankas po sąlyčio su ligoniu.