Alergija šunims

Alergija šunims – neįprasta imuninės sistemos reakcija į įprastai nepavojingus šuns išskiriamus baltymus. Alerginę reakciją sukelia tiesioginis ar netiesioginis kontaktas su šunimis, kai ore esantys alergenai yra įkvepiami ar į organizmą patenka gyvūnui įkandus, palaižius. 

Alergija šunims dažniausiai pasireiškia po kontakto arba būnant toje aplinkoje, kur gyvena šunys. Tačiau alerginės reakcijos simptomai gali pasireikšti ir be tiesioginio kontakto, nes šunis auginantys žmonės jų alergenus per drabužius perneša ir paskleidžia viešosiose erdvėse (vaikų darželiuose, mokyklose, darbovietėse).

Alergija naminiams gyvūnams yra viena dažniausių alergijų ir viena pagrindinių alerginės astmos priežasčių. Alergija šunims pasireiškia rečiau nei alergija katėms. 

Simptomai

Įsijautrinusiems žmonėms alerginės reakcijos dažniausiai įvyksta įkvėpus alergeno, esant tiesioginiams arba netiesioginiam sąlyčiui su gyvūnų alergenais. Gali pasireikšti įvairaus intensyvumo alergijos šunims simptomai:

• Rinorėja (vandeninga sloga);
• Čiaudulys;
• Nosies užgulimas, niežėjimas;
• Akių niežėjimas, ašarojimas, paraudimas;
• Sausas kosulys;
• Švokštimas, sunkus kvėpavimas, dusulys;
• Gyvūnui palaižius ar paglosčius jį, gali pasireikšti vietinės odos alerginės reakcijos (niežtintis bėrimas); 
• Labai retai, gyvūnui įkandus, gali pasireikšti anafilaksinės reakcijos.

Priežastys

Alerginę reakciją išprovokuoja šunų baltymai, išskiriami į aplinką su gyvūnų seilėmis, pleiskanomis, šlapimu. 

Įsijautrinimą naminių gyvūnų alergenams lemia genetinis polinkis (jei vienas iš tėvų alergiškas naminiams gyvūnams, yra rizika, kad ir vaikas bus alergiškas), kiti aplinkos veiksniai, sąlyčio su naminių gyvūnų alergenais intensyvumas ir trukmė, kuriuo gyvenimo metu susidurta su alergenais. Manoma, kad kontaktas su kačių ar šunų alergenais pirmaisiais gyvenimo metais gali sumažinti alergijos riziką. 

Šuns alergenai 

Dažniausi šuns alergenai:

• Can f 1 (lipokalinas) – pagrindinis šuns alergenas, išskiriamas su šuns pleiskanomis, seilėmis. Į šį alergeną reaguoja 40–70 proc. šunims alergiškų žmonių;
• Can f 2 (lipokalinas) – daug šunims alergiškų žmonių reaguoja į kelis lipokalinus, pavyzdžiui, Can f 1 ir Can f 2, arba gali būti įsijautrinę trims ir daugiau lipokalinų; 
• Can f 3 (serumo albuminas); 
• Can f 5 (prostatos kalikreinas) – šį baltymą išskiria patinai. Jei asmuo alergiškas tik šiam baltymui, kontaktas su patele nesukels alerginės reakcijos.

Hipoalerginės veislės

Vadinamųjų hipoalerginių šunų veislių, kurios nesukeltų alergijos, iš esmės nėra. Teigiama, kad kai kurios šunų veislės gamina mažiau Can f 1, tačiau tai vis tiek neapsaugo nuo alergenų išskyrimo į aplinką. Nei gyvūno veislė, dydis, plaukų ilgis nepsaugo paciento nuo galimų alerginių reakcijų. Dalis šunims alergiškų žmonių alerginę reakciją patiria tik po kontakto su šunų patinais, o ne patelėmis. 

Diagnostika

Alergija šunims diagnozuojama pagal paciento patiriamus simptomus ir tyrimais:

• Alerginis odos dūrio mėginys – paprastas ir tikslus būdas įsijautrinimui patvirtinti;
• Specifinių antikūnų (IgE) prieš šunų alergenų ekstraktą tyrimas – patvirtina įsijautrinimą, tačiau galimos klaidingai teigiamos reakcijos;
• Molekulinė alergijos diagnostika – nustatoma alergija konkrečiai baltymo dalelei (molekulei), šis būdas rekomenduojamas esant dauginiam įsijautrinimui, norint nustatyti kryžmines reakcijas. Šis tyrimas taip pat atliekamas prieš planuojant taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.

Gydymas

• Vengti kontakto su šunimis – pirma priemonė, siekiant išvengti alerginės reakcijos. Rekomenduoja nevykti į svečius namuose, kuriuose laikomi šunys, rekomenduojama atsisakyti gyvūno, jei alergija pasireiškė šunį laikančiam žmogui. Jei gyvūno nenorima atsisakyti, rekomenduojama namuose sukurti zoną be gyvūno, kuriai priklausytų ir miegamasis, reguliariai prausti naminius gyvūnus (šunis – kartą per savaitę), valyti patalpų orą valyti specialiais filtrais, naudoti specialius užvalkalus pagalvėms ir čiužiniams ir kt.
• Medikamentinis simptominis gydymas – geriami ar purškiami steroidiniai ar antihistaminiai vaistai, palengvinantys alerginės reakcijos simptomus;
• Specifinė imunoterapija – alergijos gydymo būdas, veikiantis alergijos priežastį, o ne tik simptomus. Taikant imunoterapiją, organizmas pratinamas prie mažų modifikuoto alergeno kiekių, kol galiausiai alerginiai simptomai visai išnyksta arba smarkiai sumažėja. Tačiau specifinė imunoterapija gydant alergiją šunims nėra tokia efektyvi kaip gydant alergiją katėms. 50–60 proc. pacientų specifinė imunoterapija padeda išgydyti alergiją šunims.

Naudingos nuorodos:

Alergologo konsultacija