
Trofoblastinė liga išsivysto, kai sutrinka normali gemalo raida nėščios moters organizme. Tiksliau, tai ne paties gemalo, o jo gaurelinio dangalo (vadinamo trofoblastu arba chorionu), kuriuo jis tvirtinasi prie gimdos vidinių sienelių, anomalija. Lietuvoje šia liga suserga vidutiniškai 16 moterų (21-40 m.) per metus.
Trofoblastinės ligos formos
Svarbiausios šios ligos formos yra dvi:
- Pūslinė išvisa (priskiriama ikinavikinėms ligoms)
- Chorionepitelioma (tai vienas piktybiškiausių moters lytinių organų navikų)
Negydant jos pereina viena į kitą, t.y. iš pūslinės išvisos išsivysto chorionepitelioma. Europoje vidutiniškai iš 45 tūkst. nėštumų pasitaiko vienas chorionepiteliomos atvejis. Pastaroji ligos forma labiau paplitusi Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose, pvz. Japonijoje, Kinijoje.
Kokie yra trofoblastinės ligos požymiai
- Gimda didesnė nei turėtų būti pagal nėštumo laiką
- Nereguliarūs kraujavimai iš gimdos
- Pykinimas ar vėmimas
- Skausmas pilvo apačioje
- Mažakraujystė
- Daugybinės cistos kiaušidėse
Kas sukelia šią ligą
Manoma, kad trofoblastinę ligą iššaukia gemalo patologija, sukelta
- virusinės arba toksoplazminės infekcijos,
- chromosomų ir genų mutacijos,
- sutrikusios endokrininės sistemos funkcijos (dėl sumažėjusio estrogenų kiekio organizme, susilpnėjusio imuniteto ir kt.).
Dėl to pakinta choriono gaurelių išvaizda ir savybės: jie virsta skaidriomis pūslelėmis, kurios yra prisipildžiusios skysčio, kuriame yra didžiulė hormono žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracija. Nėštumo pradžioje choriono pokyčiai paprastai apima visą chorioną ir vaisius žūna, o vėlesnėje nėštumo eigoje dažniau pažeidžiama tik dalis, o ne visas chorionas.
Beveik visada pūslinė išvisa ir chorionepitelioma yra susijusios su nėštumu, išsivysto:
- iš choriono gaurelių ar jų likučių gimdos ertmėje po gimdymo,
- dėl nėštumo nutraukimo (aborto),
- savaiminio persileidimo,
- nesivystančio nėštumo gimdoje arba po negimdinio nėštumo kiaušintakyje.
Kaip gydoma trofoblastinė liga
- Diagnozavus pūslinę išvisą, būtinai ją pašalinti visą. Intraveninėje nejautroje, plėtikliais išplečiamas gimdos kaklelio kanalas, pro jį į gimdos ertmę įvedamas vakuuminio siurblio antgalis ir vakuuminiu siurbliu išsiurbiamas gimdos ertmės turinys (tai vadinama pūslinės išvisos aspiracija).
- Atlikus aspiraciją, gimdos ertmės vidinės sienelės išgrandomos instrumentu – kiurete, tokiu būdu pašalinami likę pūslinės išvisos audiniai.
- Po procedūros moteriai į veną ir į raumenis leidžiami gimdą sutraukiantys ir kraujavimą stabdantys vaistai.
- Po procedūros moteriai skiriami geriamieji kontraceptikai tam laikotarpiui, kol žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracija kraujyje grįžta į normą.
- Pastoti leidžiama ne anksčiau, kaip praėjus maždaug porai metų po pūslinės išvisos.
- Diagnozavus chorionepiteliomą, skiriama polichemoterapija įvairių citostatinių vaistų deriniais. Yra kelios onkologinio gydymo schemos, kurios parenkamos pagal turimus citostatinius vaistus ir ligos jautrumą skiriamiems preparatams.
Paskutinė atnaujinimo data 2023-03-01