Struma (gūžys) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Daugiau nei 90 proc. visų skydliaukės ligų sudaro eutireoziniai gūžiai.
Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiradęs mazgelis). Žmogus dažnai net nežino turintis gūžį.
Esminis strumos simptomas – padidėjusi skydliaukė. Šis padidėjimas gali būti trijų tipų:
Kiti galimi strumos simptomai:
Pasak endokrinologų, pačiam žmogui apčiuopti ir įsivertinti, ar skydliaukės funkcija nėra sutrikusi, sunku, todėl visuomet būtinas išsamesnis gydytojo endokrinologo ištyrimas.
Strumos diagnostika nėra sudėtinga. Gydytojas endokrinologas apžiūri, apčiuopia ir įvertina, ar skydliaukė nėra padidėjusi. Atlikus kraujo tyrimus nustatoma hormonų kiekio pokyčiai ir padidėjusi antikūnų gamyba.
Echoskopiškai tiriant skydliaukę nustatomas jos padidėjimas, o taip pat neretai aptinkami ir susiformavę mazgai. Radus didelius mazgus, atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija, tokiu būdu siekiama atmesti skydliaukės vėžio diagnozę.
Pagrindinis strumos gydymo ir profilaktikos būdas – jodas. Jodo paros norma 1–8 metų vaikams yra 90 mcg per dieną, 9–13 metų vaikams – 120 mcg per dieną, paaugliams ir suaugusiesiems – iki 150 mcg per dieną.
Jei aptinkami dideli mazginiai gūžiai arba piktybiniai dariniai – jie gydomi chirurginiu būdu.