Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas


Prieširdžių plazdėjimas (PP) – reguliarūs, bet labai dažni prieširdžių susitraukimai (iki 220 – 400 k/min). PP gali būti ūminis ir lėtinis.

Prieširdžių virpėjimas (PV) – labai dažni neritmiški prieširdžių susitraukimai (iki 400 –600 k/min), kai nebelieka normalios prieširdžių sistolės, t.y., susitraukimo. Tai vienas iš dažniausių širdies ritmo sutrikimų.

Prieširdžių virpėjimas būna:

  • priepuolinis (užtrunka iki 7 dienų ir dažniausiai atsistato savaime), 
  • persistuojantis (užtrunka daugiau nei 24 val. ir retai praeina savaime)
  • lėtinis (trunka daugiau nei 7 paras ir jo nenutraukia nei vaistai, nei elektros impulsas)

Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo simptomai

  • Nereguliarus, dažnesnis pulsas
  • Galimas alpimas
  • Dusulys
  • Galvos svaigimas
  • Dažnas šlapinimasis

Kas sukelia prieširdžių plazdėjimą ar virpėjimą

Dažniausiai pasitaikančios priežastys:

  • skydliaukės ligos (pvz., tireotoksikozė);
  • širdies operacijos;
  • plaučių arterijos tromboembolija;
  • įvairios širdies ligos, tokios kaip miokarditai, perikarditai, širdies ydos ir kt.);
  • kai kurių vaistų vartojimas;
  • smalkės, alkoholis;
  • stresas ir kt.

Kaip prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas gydomas

  • Jei PP ir PV tęsiasi iki dviejų parų arba gresia kardiogeninis šokas, ritmą galima atstatinėti iš karto. Tokiu atveju yrs skiriami vaistai arba ritmas atstatomas elektros impulso pagalba. 
  • Jei ritmas sutrikęs daugiau kaip dvi paras, pacientui atliekama perstemplinė širdies echoskopija ir, jei nėra trombų širdyje, ritmas atstatomas iš karto jau minėtais būdais. 
  • Jei yra lėtinis PP/PV ir ritmo atstatyti nepavyksta, skiriami vaistai širdies susitraukimams retinti. Taip pat skiriami vaistai lėtinti širdies nepakankamumo vystymąsi bei kraujo krešėjimą mažinantys medikamentai.
  • Visais atvejais turi būti gydoma pagrindinė liga, dėl kurios atsirado PP ar PV.

Paskutinė atnaujinimo data 2023-04-14

Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai