Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas
Prieširdžių plazdėjimas (PP) – reguliarūs, bet labai dažni prieširdžių susitraukimai (iki 220 – 400 k/min). PP gali būti ūminis ir lėtinis.
Prieširdžių virpėjimas (PV) – labai dažni neritmiški prieširdžių susitraukimai (iki 400 –600 k/min), kai nebelieka normalios prieširdžių sistolės, t.y., susitraukimo. Tai vienas iš dažniausių širdies ritmo sutrikimų.
Prieširdžių virpėjimas būna:
- priepuolinis (užtrunka iki 7 dienų ir dažniausiai atsistato savaime),
- persistuojantis (užtrunka daugiau nei 24 val. ir retai praeina savaime)
- lėtinis (trunka daugiau nei 7 paras ir jo nenutraukia nei vaistai, nei elektros impulsas)
Prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo simptomai
- Nereguliarus, dažnesnis pulsas
- Galimas alpimas
- Dusulys
- Galvos svaigimas
- Dažnas šlapinimasis
Kas sukelia prieširdžių plazdėjimą ar virpėjimą
Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- skydliaukės ligos (pvz., tireotoksikozė);
- širdies operacijos;
- plaučių arterijos tromboembolija;
- įvairios širdies ligos, tokios kaip miokarditai, perikarditai, širdies ydos ir kt.);
- kai kurių vaistų vartojimas;
- smalkės, alkoholis;
- stresas ir kt.
Kaip prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas gydomas
- Jei PP ir PV tęsiasi iki dviejų parų arba gresia kardiogeninis šokas, ritmą galima atstatinėti iš karto. Tokiu atveju yrs skiriami vaistai arba ritmas atstatomas elektros impulso pagalba.
- Jei ritmas sutrikęs daugiau kaip dvi paras, pacientui atliekama perstemplinė širdies echoskopija ir, jei nėra trombų širdyje, ritmas atstatomas iš karto jau minėtais būdais.
- Jei yra lėtinis PP/PV ir ritmo atstatyti nepavyksta, skiriami vaistai širdies susitraukimams retinti. Taip pat skiriami vaistai lėtinti širdies nepakankamumo vystymąsi bei kraujo krešėjimą mažinantys medikamentai.
- Visais atvejais turi būti gydoma pagrindinė liga, dėl kurios atsirado PP ar PV.
Paskutinė atnaujinimo data 2023-04-14