Policistinių kiaušidžių sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas – hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme, neretai lemiantis mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, androgenų perteklių ir kitus organizmo pokyčius. Nustatyta, jog dažniau serga vaisingo amžiaus moterys (20–30 m.)
Policistinių kiaušidžių sindromui būdinga:
- Nereguliarios mėnesinės
- Nereguliarūs kraujavimai iš gimdos
- Vyriško tipo plaukuotumas
- Kiaušidžių padidėjimas kelis kartus
- Nevaisingumas
- Daugybinės cistos kiaušidėse
- Ovuliacijos nebuvimas
- Polinkis spuogams ir polinkis į nutukimą
Kas nulemia policistinių kiaušidžių sindromą
Dėl būdingo kiaušidžių vaizdo ši liga dar vadinama „pilkų kiaušidžių sindromu” arba „kiaušidžių policistoze”. Esminis šio sindromo bruožas yra anovuliacija – tai būklė, kai kiaušidėse folikulai auga, didėja, bręsta, tačiau pagrindinis, dominuojantis folikulas nesusidaro, mėnesinių ciklo viduryje neplyšta, ovuliacija neįvyksta ir folikulo vietoje nesusidaro geltonkūnis.
Ši patologinė būklė atsiranda sutrikus lytinių hormonų pusiausvyrai moters organizme; vėliau pati anovuliacija dar labiau sutrikdo hormonų balansą.
Anovuliacija yra keturių rūšių:
- Susijusi su vyriškų lytinių hormonų – androgenų pertekliumi organizme;
- Susijusi su insulino gamybos padidėjimu ir audinių atsparumu insulinui;
- Susijusi su liuteinizuojančio hormono (LH) hipersekrecija posmegeninėje liaukoje;
- Susijusi su androgenų virtimo į estrogenus cheminių reakcijų genetiškai determinuotais defektais.
Anovuliacija ir policistiniai kiaušidžių pakitimai yra organizmo atsakas į įvairias patologines būkles ir gali pasireikšti sergant hormonus išskiriančių organų (pagumburio, posmegeninės liaukos, antinksčių, skydliaukės, kasos ir kiaušidžių) ligomis. Manoma, kad šis sindromas gali būti genetiškai paveldimas.
Koks taikomas gydymas
Gydymas gali būti medikamentinis ir operacinis. Gydymo būdas priklauso nuo to, ar moteris gyvena lytinį gyvenimą, ar ne, bei nuo jos noro ar nenoro pastoti:
- Moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo, skiriama pakaitinė geltonkūnio terapija hormonais gestagenais. Gydymas ilgalaikis, trunka daugelį mėnesių.
- Moterys, gyvenančios lytinį gyvenimą, nenorinčios pastoti, sergančios lėtiniu anovuliacijos sindromu ir nesigydančios vaistais, nėra apsaugotos nuo nepageidaujamo nėštumo, nes retkarčiais įvyksta atsitiktinės ovuliacijos ir galimas pastojimas. Tokių moterų gydymui geriausiai tinka III kartos monofaziniai konjuguoti geriamieji kontraceptikai, taip pat gestagenų injekcijos, gimdinės kontraceptinės spiralės su gestagenais bei kontraceptiniai implantai.
- Moterims, gyvenančioms lytinį gyvenimą ir norinčioms pastoti, reikalinga sukelti ovuliaciją, tačiau gydymo taktika kiekvienu atveju individuali, priklauso nuo pacientės svorio, hormonų koncentracijos kraujyje ir kitų faktorių.
- Operacija skiriama tik tada, kai medikamentai neduoda norimo efekto, dažniausiai, kai moteris kreipiasi dėl nevaisingumo. Atliekama videolaparoskopinė operacija, po kurios maždaug du trečdaliai moterų mėnesinių ciklas tampa normalus, apie 65 proc. jų pastoja.
Paskutinė atnaujinimo data 2023-09-08