Įrašykite paslaugą, gydytoją arba kliniką

Miestas

Piktybinės limfomos


Piktybinės limfomos. Limfoma – tai kraujo vėžio rūšis, pažeidžianti limfinę sistemą, kuri atsakinga už imuninę apsaugą. Sergant limfoma, limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis ir kauptis limfmazgiuose bei kituose organuose. 

Limfoma: kas tai?

Limfoma yra onkologinė liga, kuri pažeidžia limfinę sistemą – svarbią imuninės sistemos dalį. Ši liga atsiranda, kai limfocitai, tam tikros baltųjų kraujo kūnelių rūšys, pradeda nekontroliuojamai daugintis ir kauptis limfmazgiuose bei kituose organuose. Limfoma skirstoma į dvi pagrindines rūšis: Hodžkino limfomą, kuri pasižymi specifinėmis vėžinėmis ląstelėmis, ir ne Hodžkino limfomas, kurios apima daugybę skirtingų potipių. 

Limfoma: simptomai

Dažniausiai liga prasideda nepastebimai, o pirmieji požymiai gali būti panašūs į įprastas infekcijas. Pagrindiniai simptomai:

  • Padidėję, neskausmingi limfmazgiai (dažniausiai kaklo, pažastų ar kirkšnių srityse)
  • Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
  • Neaiškios kilmės karščiavimas
  • Prakaitavimas naktį
  • Svorio kritimas, kai nėra aiškios priežasties
  • Niežėjimas kūne
  • Galimas dusulys ar kosulys
  • Pilvo skausmas ar pilvo patinimas

Limfoma: priežastys

Limfoma išsivysto dėl nenormalių limfocitų pokyčių, tačiau šiuos pokyčius gali lemti genetiniai ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui:

  • silpna imuninė sistema (įgimtos ar įgytos imuninės ligos gali didinti limfomos riziką)
  • tam tikros virusinės ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, Helicobacter pylori bakterija
  • Genetiniai pokyčiai ir mutacijos
  • Ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, pesticidams.
  • Radiacijos poveikis, ypač dėl ankstesnio vėžio gydymo.
  • Vyresnis amžius.

Limfomos diagnostika

Gydytojas pirmiausia surenka išsamią paciento anamnezę, tada atlieka kraujo tyrimus, kurie gali parodyti pakitusius kraujo rodiklius bei uždegiminius procesus. Pagrindinis diagnostinis metodas yra pažeisto limfmazgio biopsija. Jo metu paimamas audinio mėginys ir mikroskopiškai tiriamas dėl vėžinių ląstelių.

Taip pat atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET), siekiant nustatyti, kaip plačiai liga išplitusi organizme. 

Be to, gali būti atliekami specifiniai genetiniai tyrimai, padedantys tiksliau nustatyti limfomos tipą ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Limfomos stadijos

Limfoma skirstoma į keturias stadijas pagal tai, kiek liga išplitusi organizme. 

  1. Pirmoje stadijoje vėžinės ląstelės aptinkamos tik viename limfmazgių regione arba viename organe.
  2. Antroje stadijoje limfoma išplinta į kelis limfmazgius, bet vis dar išlieka vienoje diafragmos pusėje – arba virš jos (krūtinės srityje), arba žemiau (pilvo srityje).
  3. Trečioje stadijoje pažeisti limfmazgiai jau abiejose diafragmos pusėse, o vėžinės ląstelės gali būti randamos ir kituose organuose, pavyzdžiui, blužnyje. 
  4. Ketvirtoje stadijoje limfoma yra išplitusi į kelis organus už limfinės sistemos ribų, pavyzdžiui, kepenis, kaulų čiulpus ar plaučius.

Limfomos gydymas

Gydant limfomą, dažniausiai pacientui taikoma chemoterapija, kuri naikina vėžines ląsteles ir stabdo jų dauginimąsi. Kai kuriais atvejais naudojama imunoterapija. Ji stiprina organizmo gebėjimą kovoti su liga. Tikslinė terapija veikian specifinius vėžinių ląstelių pokyčius. 

Esant lokalizuotai ligai, gali būti taikoma radioterapija, o sunkesniais atvejais – kaulų čiulpų (kamieninių ląstelių) transplantacija. Gydymu siekiama pasiekti remisiją arba visiškai sunaikinti ligą, o tinkamas metodas parenkamas individualiai.

Kuo Hodžkino limfoma skiriasi nuo kitų limfomų?

Hodžkino limfoma nuo kitų limfomų pirmiausia skiriasi pagal vėžinių ląstelių tipą. Hodžkino limfomai būdingos Reed-Sternberg ląstelės, kurios nėra randamos ne Hodžkino limfomose. Be to, Hodžkino limfoma dažniau pasireiškia jauniems žmonėms ir paprastai geriau reaguoja į gydymą, ypač ankstyvose stadijose. 

Ne Hodžkino limfomos gali būti agresyvios arba lėtos eigos, dažniau jos diagnozuojamos vyresnio amžiaus pacientams.

Naudingos nuorodos:

Hematologo konsultacija


Paskutinė atnaujinimo data 2025-02-14

Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai


doctor-image

Kazimieras Maneikis

Hematologas

Medicinos gydytojas

Gyd. hematologo konsultacija 95€
Gyd. hematologo konsultacija 95 €
Pakartotinė gyd. hematologo konsultacija 59 €
Hila | Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
· V. Grybo g. 32A, Vilnius
Hila | Medicinos diagnostikos ir gydymo centras V. Grybo g. 32A, Vilnius
Panevėžio Affidea klinika Smėlynės g. 74, Panevėžys
„Endemik“ (Vilnius) Savanorių pr. 6A, Vilnius
Vilniaus Affidea klinika (Konstitucijos pr. 15) Konstitucijos pr. 15, Vilnius
doctor-image

Edita Rutkauskienė

Pediatras

Vaikų ligų gydytojas

Medicinos gydytojas

Vaikų hematologas

doctor-image

Agnija Vaščiūnaitė

Vaikų ligų gydytojas

Vaikų hematologas

doctor-image

Gintarė Mikailienė

Vaikų ligų gydytojas

Medicinos gydytojas

Vaikų hematologas

Vaikų gydytojo konsultacija savaitgaliai ir šventinės dienos. 165€
Vaikų gydytojo konsultacija savaitgaliai ir šventinės dienos. 165 €
Vaikų gydytojo konsultacija namuose (savaitgaliai/šventinės dienos) 165 €
Vaikų gydytojo konsultacija namuose 125 €
Hematologo konsultacija (vaikams) 85 €
Vaikų gydytojo (pediatro) konsultacija 85 €
Vaikų ligų gydytojo/hematologo konsultacija (darbo dienomis) 85 €
Sveikatos pažymos vaikams ir moksleiviams 65 €
ES receptai 60 €
Vaikų Gydytojas
· V. Kudirkos g. 1-25, Vilnius
Radvilų klinika
· Radvilėnų pl. 40, Kaunas
„Meliva“ – „Kardiolitos klinikos“, Savanorių pr. 423, Kaunas
· Savanorių pr. 423, Kaunas
„Meliva“ – „Kardiolitos klinikos“, Savanorių pr. 423, Kaunas Savanorių pr. 423, Kaunas
Endokrinologijos diagnostikos ir gydymo centras „Hormodernus“ Tolminkiemio g. 1A, Kaunas