Marburgo virusinė liga

Marburgo virusinė liga (MVL), dar vadinama Marburgo hemoragine karštlige, yra itin pavojinga ūminė virusinė liga. Marburgo virusas yra gyvūnų platinamas Filoviridae virusų šeimai prikausantis RNR virusas. Šiai virusų šeimai priklauso ir Ebola.

Marburgo virusas pirmą kartą buvo atrastas 1967 m., kai po kontakto su užsikrėtusiomis iš Afrikos atvežtomis beždžionėmis hemoraginės karštligės protrūkiai vienu metu įvyko Marburgo ir Frankfurto laboratorijose bei Belgrade. Tuomet susirgo 31 žmogus, buvo pranešta apie septynias mirtis.

Kaip Marburgo virusu užsikrečiama?

Marburgo viruso „šeimininkas“ yra afrikinis palminis šikšnosparnis Rousettus aegyptiacus. Marburgo virusu užsikrėtę šikšnosparniai nerodo akivaizdžių ligos požymių. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, visgi nėra tiksliai aišku, kaip Marburgo virusas pirmą kartą iš gyvūno buvo perduotas žmonėms, tačiau žinomi du atvejai, kai turistai lankėsi Ugandoje 2008 m., tad tikėtina, jog nesaugiai kontaktavo su užkrėstomis šikšnosparnių išmatomis.

Virusas tarp žmonių plinta kontakto metu per:

• sergančio asmens kraują arba kitus kūno skysčius (šlapimą, seiles, prakaitą, išmatas, spermą ir kt.),
• sergančiojo daiktus: drabužius, patalynę, medicininius įrankius ir kt.
• rizika užsikrėsti MVL nuo sergančių asmenų yra didesnė tiems, kas artimai kontaktavo su sergančiojo kūno skysčiais, pvz., sveikatos priežiūros darbuotojams.

Duomenys apie Marburgo virusą riboti, tačiau žinoma, kad jis išlieka sėklidėse ir akies viduje, panašiai kaip Ebolos virusas.

Marburgo virusinės ligos simptomai

Po 2–21 dienos inkubacinio laikotarpio pirmieji simptomai atsiranda staiga ir dažniausiai pasireiškia:

• karščiavimu arba šaltkrėčiu,
• galvos skausmu
• mialgija.

Apie penktą ligos dieną gali atsirasti:

• bėrimas liemens srityje, ant krūtinės, nugaros, pilvo.
• pykinimas, vėmimas,
• krūtinės skausmas
• pilvo skausmas
• viduriavimas.

Simptomai gali komplikuotis:

• gelta
• kasos uždegimu
• svorio kritimu
• kliedesiu
• šoku
• kepenų nepakankamumu
• stipriu kraujavimu ir daugelio organų funkcijos sutrikimais

Klinikinė MVL diagnozė gali būti sudėtinga, nes daugelis ligos požymių yra panašūs į kitas infekcines ligas (pvz., maliarija ar vidurių šiltinė). Mirtingumas nuo MVL siekia 23–90 proc.

Kaip liga gydoma

Deja, specifinio Marburgo virusinės ligos gydymo nėra. Tačiau turėtų būti taikoma palaikomoji terapija ligoninėje, t.y.:

• paciento skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atstatymas,
• deguonies būklės ir tinkamo kraujospūdžio užtikrinimas,
• reikiamo kraujo lygio palaikymas,
• atsiradusių komplikacijų gydymas.

Eksperimentiniai gydymo būdai yra patvirtinti įvairių primatų modeliuose, tačiau niekada nebuvo išbandyti su žmonėmis.

Naudingos nuorodos:

Infektologo konsultacija