Kvėpavimo nepakankamumas

Kvėpavimo nepakankamumas – tai neadekvati dujų apykaita plaučiuose, dėl kurios trūksta deguonies, o anglies dvideginis iš jo pasišalina nepakankamai. Kvėpavimo nepakankamumas būna ūminis ir lėtinis.

Kvėpavimo nepakankamumą galima atpažinti iš simptomų:

• Padažnėjęs kvėpavimas 
• Širdies ritmo sutrikimai
• Dusulys
• Priverstinė kūno padėtis
• Deformuota krūtinės ląsta
• Odos pamėlynavimas
• Kalbos sutrikimas

Kas iššaukia kvėpavimo nepakankamumą

Yra kelios kvėpavimo nepakankamumo priežastys:

• esant bronchų spazmui, kai sutrinka kvėpavimo takų pralaidumas, tokiu būdu pabrinksta bronchų gleivinė ar bronchai užsikemša skrepliais ar svetimkūniu;
• sumažėjus plaučių kvėpuojamajam paviršiui, kai sergama kvėpavimo organų ligomis (pvz. bronchinė astma); 
• susiaurėjus bronchų spindžiui (pvz., sergant plaučių vėžiu); 
• esant krūtinės ląstos pakitimams;
• kai pažeidžiamas smegenyse kvėpavimo centras, įkvėpus nuodingųjų medžiagų ar apsinuodijus vaistais; 
• nusilpus kvėpavimo raumenims arba ištikus jų paralyžiui;
• esant per mažam deguonies kiekiui ore, kalnuose; 
• esant nepakankamam hemoglobino kiekiui kraujyje (pvz. sergant mažakraujyste). 

Tačiau dažniausiai kvėpavimo nepakankamumą sukelia ūminės ir ypač lėtinės plaučių ligos:

1. Ūminį kvėpavimo nepakankamumą gali sukelti pneumonija, plaučių arterijos trombinė embolija, ūminė kvėpavimo takų obstrukcija ir kt.
2. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas gali atsirasti dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir kt.

Kaip liga gydoma

Pagrindinis gydymo tikslas – pagerinti kvėpavimo takų praeinamumą ir pašalinti iš kvėpavimo takų kliūtis. Todėl dažniausiai atliekama:

• bronchoskopija,
• inhaliacijos,
• bronchų praplovimas
• užspringusiems ligoniams naudojamas Heimlicho būdas.
• hipoksemija gali būti gydoma skiriant papildomai deguonies per nosies kaniulę, taikant neinvazinę ar dirbtinę plaučių ventiliaciją.