Epilepsija

EPILEPSIJA yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais priepuoliais. Epilepsijos priepuoliu vadinamas paroksizminis (staigus) stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. 

Kas lemia epilepsijos išsivystymą?

Priežasčių, kodėl epilepsija išsivysto, yra daugybė, tačiau daliai sergančiųjų, pasak medikų, jos taip ir lieka neaiškios. Pagal tai, kokie veiksniai galėjo išprovokuoti epilepsiją, ji gali būti skirstoma į struktūrinę, genetinę, infekcinės, imuninės ir nežinomos kilmės.

• Struktūrinė epilepsija gali atsirasti dėl galvos smegenų traumos ar auglio.
• Genetinė: yra tikimybė, kad tam tikri genai gali nulemti žmogaus jautrumą aplinkos veiksniams, kurie išprovokuoja priepuolį, pavyzdžiui, tėvų, sergančių epilepsija, vaikai gali susirgti šia liga, bet tikimybė nedidelė. 
• Infekcinės kilmės: dėl kai kurių ligų, kurios pažeidžia smegenis (pvz. ŽIV ar įgimta citomegalo viruso infekcija) gali atsirasti epilepsija.
• Imuninės kilmės: autoimuniniai smegenų uždegimai taip pat gali sukelti epilepsijos priepuolius.

Epilepsijos priepuoliai

Ištikus epilepsijai, gali pasireikšti daliniai ir generalizuoti priepuoliai.

DALINIAI PRIEPUOLIAI

1. Paprastieji židininiai priepuoliai:

• Su motoriniais simptomais
• Su autonominiais simptomais
• Su psichiniais simptomais
• Su sensoriniais simptomais 

2. Sudėtingieji (kompleksiniai) židininiai priepuoliai (sutrikusi sąmonė)

3. Prasidedantys paprastuoju židininiu priepuoliu su vėlesniu sąmonės sutrikimu. Su sąmonės sutrikimu iš pat pradžių  

4. Paprastieji ar sudėtingieji židininiai priepuoliai su antrine generalizacija 

GENERALIZUOTI PRIEPUOLIAI

Absansiniai priepuoliai (pranc. petit mal) – tai trumpi (nuo kelių iki 30 sek. trukmės) sutrikusios sąmonės ir sustojusios bet kokios veiklos epizodai. Pacientas atrodo tarsi būtų trumpam užsisvajojęs, pašauktas neatsiliepia, o vėliau neatsimena, kad patyrė priepuolį.

Miokloniniai priepuoliai – trumpi žaibiški, simetriški viso kūno ar jo dalių trūktelėjimai. Jos primena išgąstingą krūptelėjimą, pečių gūžtelėjimą.

Epilepsijos traukuliai 

Toniniai traukuliai – kelioms sekundėms įsitempia kai kurie ar visi kūno raumenys, jie tarsi sukietėja tam tikroje pozicijoje: susirietus, išsitempus ir t.t. Akys dažnai krypsta aukštyn, veidas truputį pamėlsta, nes dėl raumenų spazmo trumpam sustoja kvėpavimas.

Atoniniai traukuliai – staigūs ir gali baigtis netikėtu griuvimu bei kūno sumušimu. Raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties. Kartais apima tik sprando raumenis, tuomet paciento galva linkteli žemyn, stukteldamas į stalą.

Toniniai – kloniniai traukuliai (pranc. grand mal) prasideda toniniu kūno raumenų įsitempimu ir kritimu. Žvilgsnis fiksuotas, vyzdžiai plečiasi ir nustoja reaguoti į šviesą, galva lošiasi, įsitempia rankos ir kojos. Dėl gerklų ir tarpšonkaulinių raumenų spazmo sutrinka kvėpavimas, veidas pamėlsta, pasigirsta gerklinis garsas, dantys stipriai sukandami, nevalingai pasišlapinama ar pasituštinama. Toninė fazė trunka iki pusės minutės. Prasideda reguliarūs ritminiai (kloniniai) trūkčiojimai. Kumščiai stipriai sugniaužti, rankos bei kojos trūkteli ir labai trumpam atsipalaiduoja. Priepuolis trunka 5–10 min. po priepuolio užmiega ir atsibudęs būna dezorientuotas. Dažnas susižaloja.

Kaip epilepsija gydoma?

Epilepsija diagnozuojama kliniškai bei naudojant funkcinius tyrimus. Gydymui skiriami antiepilepsiniai vaistai, kurie parenkami, atsižvelgiant į priepuolių tipą, paciento amžių, lytį ir gretutines ligas. Pasak specialistų, sėkmingai ligą kontroliuoti pavyksta didelei daliai pacientų.