Alergija pienui

Alergija pienui – padidėjęs organizmo jautrumas karvės pieno baltymams. Alergija pienui yra dažniausia kūdikių ir mažų vaikų maisto alergija. Pienas (motinos pienas arba dirbtinis pieno mišinys) yra pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis  pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Didžioji dalis kūdikių maitinimo mišinių gaminami iš karvės pieno, dėl to alergija karvės pienui dažnai diagnozuojama vaikams, maitinamiems pieno mišiniais, tačiau gali būti pasireikšti ir tik motinos pienu maitinamiems kūdikiams, nes karvės pieno baltymai patenka į žindančios motinos pieną. Alergija pienui paprastai „išaugama“ 3–5 gyvenimo metais, retais atvejais gali tęstis iki paauglystės ar ilgiau. 

Simptomai

Pagal simptomų pasireiškimo laiką alergijos pienui reakcijos skirstomos į greitąsias, lėtąsias ir uždelstas: 

• Greitosios reakcijos: simptomai atsiranda po 0,5–1 val.;
• Lėtosios reakcijos: simptomai atsiranda po kelių valandų;
• Uždelstos reakcijos: simptomai atsiranda po kelių dienų. 

Alergija pienui gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Gali pasireikšti:

• Virškinimo sutrikimai: viduriavimas, vėmimas, atpylinėjimas, pilvo pūtimas, pilvo diegliai, kraujo ar gleivių priemaišos išmatose;
• Odos bėrimai: atopinis dermatitas, dilgėlinis bėrimas, vokų, lūpų arba veido tinimas, niežėjimas;
• Kvėpavimo sistemos simptomai: kosulys, švokštimas, sloga, apsunkintas kvėpavimas;
• Kiti simptomai – irzlumas, sutrikęs miegas, kūdikis atsisako valgyti, nepriauga pakankamai svorio;
• Retais atvejais – anafilaksinės reakcijos. 

Pieno baltymai

Alergiją pienui sukelia pieno baltymai. Karvės pienas turi daugiau nei 30 skirtingų alergenų. 80 proc. pieno baltymų sudaro kazeinas, 20 proc. – išrūgų baltymai. Dažniausiai tiriamas įsijautrinimas šiems pieno baltymams:

• Bos d 8 (kazeinas) – atsparus karščiui, todėl net pakaitinus savo savybių nepraranda ir gali sukelti alergines reakcijas. Alergiškiems kazeinui vaikams gali atsirasti alerginės reakcijas pavalgius produktų, kuriuose kazeinas naudotas kaip papildas (pavyzdžiui, dešrelės, šokoladas, padažai ir kt.); 
• Bos d 5 (beta laktoglobulinas) – karščiui neatsparus baltymas, todėl gerai termiškai apdorojus pieną, alerginės savybės gali sumažėti;
• Bos d 4 (alfa laktalbuminas) – taip pat karščiui neatsparus baltymas;
• Bos d 6 (jaučio serumo albuminas) – taip pat karščiui neatsparus baltymas. Nedidelę dalis žmonių, įsijautrinusių šiam baltymui, gali būti alergiški jautienai;
• Bos d lactoferrin (laktoferinas) – karščiui neatsparus baltymas.

Dauguma pienui alergiškų vaikų yra įsijautrinę bent keliems pieno baltymams. 

Diagnostika 

Alergija pieno baltymui diagnozuojama pagal simptomus ir diagnostinių tyrimų rezultatus. Gali būti atliekami tokie tyrimai pieno alergijai diagnozuoti:

• Dvigubai akli placebu kontroliuojami provokaciniai oraliniai mėginiai laikomi auksiniu standartu diagnozuojant alergiją pienui;
• Odos dūrio mėginiai padeda nustatyti greito tipo alergines reakcijas;
• Odos lopo mėginiai nustato lėto tipo reakcijas;
• Specifinių antikūnų koncentracijos kraujo serume nustatymo tyrimai.

Gydymas

Alergenų vengimas yra pagrindinė alergijos pienui gydymo strategija. 

• Jei alergiškas pienui kūdikis yra žindomas, mama turi laikytis griežtos eliminacinės dietos be pieno produktų, nes karvės pieno baltymai patenka į žindančios motinos pieną;
• Jei alergiškas pienui kūdikis maitinamas mišinuku, rekomenduojami specialūs hipoalerginiai labai hidrolizuotų karvės pieno baltymų mišiniai (labai hidrolizuotų išrūgų baltymų mišiniai arba labai hidrolizuotų kazeino baltymų mišiniai). Jei jie nepadeda, gali būti skiriami aminorūgščių mišiniai kūdikiams. 
• Pradėjus primaitinimą vaikams, turintiems alergiją karvės pienui, svarbu neduoti produktų, kurių sudėtyje yra pieno. 

Kryžminės reakcijos

Dauguma alergiškų pienui vaikų taip pat alergiški ožkos pienui. Kitų aminių gyvūnų (kumelės, avies) pieno taip pat nerekomenduojama vartoti dėl dažnų kryžminių reakcijų su karvės pienu. 

10–20 proc. pacientų, alergiškų karvių pienui, taip pat yra alergiški veršienai, alerginės reakcijos pasireiškia kryžmiškai reaguojant galvijų serumo albuminui (Bos d 6). Šis baltymas yra karščiui neatsparus, todėl vartojant termiškai apdorotą veršieną ar pieną, alerginės reakcijos simptomai gali būti neryškūs. Alergiškiems pienui vaikams vengti jautienos ar veršienos reikia tik tuo atveju, jei anksčiau buvo pasireiškusi sisteminė reakcija. 

Alergija pieno baltymui ar laktozės netoleravimas?

Alergija pienui dažnai neteisingai įvardijama kaip laktozės netoleravimas. Abu sutrikimai sukelia nepageidaujamas reakcijas pavartojus pieno, tačiau tai yra skirtingos ligos. Skirtumai:

• Alergiją pienui sukelia pieno baltymai, o laktozė yra pieno cukrus, angliavandenis;
• Alergija pienui pasireiškia jau kelių mėnesių kūdikiams, laktozės netoleravimas pasireiškia vyresniems vaikams, dažniau – suaugusiesiems; 
• Alergija pienui pasireiškia dėl imuninės sistemos atsako, laktozės netoleravimas paprastai atsiranda dėl fermento laktazės, kuris skaido laktozę, trūkumo, laktozės netoleravimas retai gali būti įgimtas, dažniau būna įgytas po įvairių virškinamojo trakto ligų, infekcijų;
• Tiek alergija pienui, tiek laktozės netoleravimas gali pasireikšti virškinimo sutrikimais, tačiau alergija pienui taip pat gali pasireikšti ir kitų sistemų pažeidimais: odos bėrimais, kvėpavimo sistemos organų pažeidimais. 
• Esant pieno alergijai, iš mitybos reikia eliminuoti pieną ir jo produktus. Esant laktozės netoleravimui reikia pašalinti laktozės turinčius produktus iš mitybos, taigi pieną be laktozės vartoti galima. Tam tikrais atvejais galimas produktų su mažai laktozės toleravimas. 

Naudingos nuorodos:

Vaikų alergologo konsultacija