Alergija maistui

Alergija maistui – padidėjusi organizmo imuninės sistemos reakcija į maisto produktą ar maisto priedą. Alergija maistui pasireiškia odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos, rečiau – širdies ir kraujagyslių sistemos simptomais. Alergijos maistui simptomai pasireiškia suvalgius kokio nors maisto produkto, paprastai paveikiamos kelios organizmo sistemos. Pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas alergija maistui, kaip ir kitomis alerginėmis ligomis, didėja. Dažniausiai alergija maistui pasireiškia kūdikystėje ir vaikystėje. Kai kurias alergijas (alergiją pienui, kiaušiniams) vaikai dažnai išauga, tačiau alergija riešutams, žuviai gali išlikti visą gyvenimą. Mažiems vaikams dažniausiai alergines reakcijas dažniausiai sukelia karvės pienas, kiaušinis, soja, kviečiai, žemės riešutai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems dažniau pasireiškia alergija žemės ir kitiems riešutams, žuviai, vėžiagyviams. Stipri alergija maistui gali pasireikšti anafilaksinėmis reakcijomis.

Maisto alergijos simptomai

Alergija maistui gali būti greitojo tipo (simptomai atsiranda per 2 val. po kontakto su maisto alergenu) ir lėtojo tipo (simptomai gali pasireikšti per 24–72 val.).

Greitojo tipo alergijos maistui simptomai 

• Odos simptomai: niežėjimas, eritema, ūminė dilgėlinė, atopinis dermatitas, lūpų, veido, vokų tinimas; 
• Virškinamojo trakto simptomai: burnos gleivinės niežėjimas, pykinimas, vėmimas, pilvo diegliai kūdikiams, viduriavimas;
• Kvėpavimo organų sistemos simptomai: sloga, čiaudulys, nosies niežėjimas, nosies užgulimas, kosulys, švokštimas, dusulys;
• Širdies ir kraujagyslių sistema: tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), bradikardija (sulėtėjęs širdies plakimas), hipotenzija (sumažėjęs kraujospūdis). Kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti galvos svaigimą, sąmonės praradimą.

Lėtojo tipo alergijos simptomai

• Odos simptomai: atopinis dermatitas, eritema, niežėjimas;
• Virškinamojo trakto simptomai: gastroezofaginis refliuksas, skystos išmatos, dažnas tuštinimasis, kraujas ar gleivės išmatose, pilvo skausmas, kūdikių pilvo diegliai, kūdikis atsisako valgyti, vidurių užkietėjimas. 

Alergiją sukeliantys maisto produktai

Daugelis alergenų yra baltymai, taigi beveik bet kuris maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų, gali sukelti alergijas. Tačiau apie 90 proc. maisto alergijų sukelia produktai, dažnai vadinami „didžiuoju aštuonetu“: 

• Karvės pienas. Alergija karvės pieno baltymams dažniausiai pasireiškia kūdikiams iki 1-erių metų, rečiau vaikams iki 3 metų;
• Kiaušiniai. Kiaušinio baltymas yra svarbiausias kiaušinio alergenų šaltinis. Pagrindiniai kiaušinio alergenai: ovomukoidas (dažniausias alergenas, atsparus karščiui), ovalbuminas, konalbuminas arba ovotransferinas ir lizocimas. Dalis kiaušiniui alergiškų žmonių gali valgyti termiškai apdorotus kiaušinius kepiniuose, nes kai kurie kiaušinio alergenai karščiui neatsparūs;  
• Kviečiai. Alergija kviečiams dažniausiai prasideda vaikystėje, dažnai išaugama, būdingos kryžminės reakcijos su kitais javais, ypač su rugiais ir miežiais;
• Žuvis. Dažniausi žuvų alergenai yra parvalbuminai, žuvų raumenų proteinai, atsparūs karščiui, virškinimo fermentų poveikiui. Reikia vengti visų rūšių žuvų; 
• Žemės riešutai. Žemės riešutai gali sukelti stiprias alergines reakcijas, net anafilaksiją. Žemės riešutai kituose maisto produktuose dažnai būna kaip paslėpti alergenai;
• Medžių riešutai. Alergines reakcijas gali sukelti įvairūs riešutai: lazdyno, migdolai, anakardžio, pistacijos, kedrų, graikiniai riešutai ir kt. Riešutų alergenai atsparūs aukštai temperatūrai, gali sukelti sunkias alergines reakcijas;
• Soja. Sojos baltymai dedami į įvairius maisto produktus (mėsos produktus, konditerijos gaminius ir kt.). Dažniau soja sukelia lengvas alergines reakcijas;
• Jūros gėrybės: vėžiagyviai (omarai, krabai, vėžiai, krevetės) ir moliuskai (midijos, austrės, šukutės, sraigės, aštuonkojai ir kt.) dažniau sukelia alergines reakcijas paaugliams ir suaugusiesiems. 

Šie produktai sukelia daugiausia alerginių reakcijų, tačiau iš esmės bet kuris produktas gali būti alergijos priežastimi. Alergines reakcijas taip pat gali sukelti vaisiai (kiviai, obuoliai, persikai, abrikosai, vyšnios, avietės, braškės ir kt.) ir daržovės (salierai, morkos, paprikos ir kt.). Daugėja alergijos atvejų sėkloms (sezamo, aguonų, saulėgrąžų ir kt.), alergines reakcijas gali sukelti maisto priedai, pagaminti iš natūralių šaltinių, prieskoniai (dažniau salierinių šeimos prieskoniai: kalendra, krapai, kmynai ir kt.). 

Maisto paruošimo būdas turi įtakos alergizuojančiam poveikiui. Verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergizuojančiąsias savybes, tačiau dauguma žuvies, vėžiagyvių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui. 

Maisto alergijos gydymas

Eliminacinė dieta

Alergenų vengimas yra pagrindinė alergijos maistui gydymo strategija. Kad būtų patvirtinta alergija konkrečiam produktui, reikia atlikti alerginius tyrimus, pagal kurių rezultatus sudaroma eliminacinė dieta. Rekomenduojama periodiškai tirti alergiškus vaikus, įvertinti, ar konkrečiam alergenui išsivystė toleravimas, tuomet išvengiama ilgalaikių eliminacinių dietų.  

Vaistai nuo alergijos maistui

Vaistai padeda suvaldyti alerginės reakcijos simptomus. Gali būti skiriami:

• Antihistaminiai vaistai odos ir kitiems lengvos alergijos simptomams suvaldyti;
• Kortikosteroidai – esant sunkesnei alerginei reakcijai, tinimui mažinti;
• Bronchus plečiantys vaistai – jei pasireiškė kvėpavimo sutrikimai;
• Esant anafilaksinei reakcijai, teikiant skubią pagalbą turi būti leidžiamas adrenalinas.

Alergija maistui vaikams arba kūdikiams

Vis daugiau alergijos atvejų nustatoma kūdikiams ir mažiems vaikams. Mažiems vaikams dažniausiai nustatoma alergija karvės pienui, kiaušiniams, sojai, kviečiams, žemės riešutams, vyresniems alergines reakcijas dažniau sukelia žemės riešutai, žuvis, vėžiagyviai, kiti riešutai. 

Tyrimais nustačius maisto alergenus, skiriama eliminacinė dieta be alergizuojančių produktų. Jei alergija nustatoma žindomam kūdikiui, motina turi atsisakyti alergizuojančių maisto produktų, nes per mamos pieną alergenai gali patekti į kūdikio organizmą. Alergiško karvės pienui kūdikio negalima maitinti karvės pieno mišiniais, skiriami sumažinto alergeniškumo mišiniai (hidrolizuotų baltymų mišiniai arba aminorūgščių mišiniai).. 

Vyresni alergiški vaikai ir jų tėvai turi skaityti maisto produktų etiketes, nes dažnai maisto produktuose būna paslėptų alergenų. Alergiškam vaikui turi būti sudarytas individualus gydymo planas, reguliariai kartojami tyrimai, kad būtų galima nustatyti, ar vaikui išsivystė alergeno toleravimas, nes dažnai alergija maistui yra išaugama. Alergiškų vaikų, kurie laikosi ilgalaikių eliminacinių dietų, augimas ir svoris turi būti reguliariai stebimas. 

Maisto alergijos tyrimai

Gydytojui alergologui surinkus anamnezę, gali būti paskirti tyrimai alergijai patvirtinti:

• Diagnostiniai tyrimai (odos mėginiai, specifiniai IgE kraujo serume), gali padėti nustatyti organizmo įsijautrinimą tam tikriems produktams;
• Diagnostinė eliminacinė dieta, skiriama pagal anamnezę ir diagnostinius tyrimus. Eliminacinės dietos rezultatai turi būti vertinami po 2-4 sav.; 
• Provokaciniai oraliniai mėginiai. Šis tyrimas laikomas auksiniu standartu diagnozuojant alergiją maistui.