Alergija katėms

Alergija katėms – neįprasta imuninės sistemos reakcija į įprastai nepavojingus katės išskiriamus baltymus. Alerginę reakciją sukelia tiesioginis ar netiesioginis kontaktas su katėmis, kai ore esantys alergenai yra įkvepiami ar į organizmą patenka gyvūnui įkandus, palaižius. 

Alergija katėms dažniausiai pasireiškia po kontakto arba būnant toje aplinkoje, kur gyvena katės. Tačiau alerginės reakcijos simptomai gali pasireikšti ir be tiesioginio kontakto, nes kates auginantys žmonės kačių alergenus per drabužius perneša ir paskleidžia viešosiose erdvėse (vaikų darželiuose, mokyklose, darbovietėse).

Alergija naminiams gyvūnams yra viena dažniausių alergijų ir viena pagrindinių alerginės astmos priežasčių. Dažniau pasireiškia alergija katėms nei šunims. 

Simptomai

Įsijautrinusiems žmonėms alerginės reakcijos dažniausiai įvyksta įkvėpus alergeno, esant tiesioginiams arba netiesioginiam sąlyčiui su gyvūnų alergenais. Gali pasireikšti įvairaus intensyvumo alergijos katėms simptomai:

• Rinorėja (vandeninga sloga);
• Čiaudulys;
• Nosies užgulimas, niežėjimas;
• Akių niežėjimas, ašarojimas, paraudimas;
• Sausas kosulys;
• Švokštimas, sunkus kvėpavimas, dusulys;
• Gyvūnui palaižius ar paglosčius jį, gali pasireikšti vietinės odos alerginės reakcijos (niežtintis bėrimas); 
• Labai retai, gyvūnui įkandus, gali pasireikšti anafilaksinės reakcijos.

Priežastys

Alerginę reakciją sukelia baltymai, kuriuos išskiria kačių seilių, poodinės, analinės liaukos. Alergenai patenka ant gyvūnų odos ir kailio, paskleidžiami aplinkoje – ore, ant baldų, grindų, drabužių. 

Įsijautrinimą naminių gyvūnų alergenams lemia genetinis polinkis (jei vienas iš tėvų alergiškas naminiams gyvūnams, yra rizika, kad ir vaikas bus alergiškas), kiti aplinkos veiksniai, sąlyčio su naminių gyvūnų alergenais intensyvumas ir trukmė, kuriuo gyvenimo metu susidurta su alergenais. Manoma, kad kontaktas su kačių ar šunų alergenais pirmaisiais gyvenimo metais gali sumažinti alergijos riziką. 

Kačių alergenai 

Žinoma keliolika kačių išskiriamų baltymų, galinčių sukelti alergiją. Dažniausi kačių alergenai:

• Fel d 1 (uteroglobinas)  – dažniausias kačių alergenas, į kurį reaguoja 60–95 proc. alergiškų katėms žmonių. Daugiausia jo gamina katės riebalinės liaukos, iš čia jis paskleidžiamas ant odos ir kailio; 
• Fel d 2 (serumo albuminas);
• Fel d 4 (lipokalinas). 

Hipoalerginės veislės

Skirtingos kačių veislės išskiria skirtingus kiekius alergenų, tačiau vadinamųjų hipoalerginių veislių, kurios nesukeltų alergijos, iš esmės nėra. Tyrimai patvirtina, kad hipoalerginės kačių veislės neegzistuoja, nes alerginę reakciją sukeliantys baltymai išskiriami į aplinką, nepaisant to, kokio ilgio gyvūno plaukas, ar išvis turi kailį. 

Tiesa, atliekami tyrimai, siekiant genetiškai modifikuojant išvesti katės veislę, neišskiriančią arba išskiriančią labai mažus kiekius dažniausiai alergiją sukeliančio Fel d 1 baltymo. Vis dėlto išlieka tikimybė, kad alergiško katėms žmogaus organizmas reaguos į kitus katės išskiriamus alergenus.

Diagnostika

Alergija katėms diagnozuojama pagal paciento patiriamus simptomus ir tyrimais:

• Alerginis odos dūrio mėginys su kačių alergenų ekstraktu – paprastas ir tisklus būdas įsijautrinimui patvirtinti;
• Specifinių antikūnų (IgE) prieš kačių alergenų ekstraktą tyrimas – patvirtina įsijautrinimą, tačiau galimos klaidingai teigiamos reakcijos;
• Molekulinė alergijos diagnostika – nustatoma alergija konkrečiai baltymo dalelei (molekulei), šis būdas rekomenduojamas esant dauginiam įsijautrinimui, norint nustatyti kryžmines reakcijas. Šis tyrimas taip pat atliekamas prieš planuojant taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.

Gydymas

• Vengti kontakto su katėmis – pirma priemonė, siekiant išvengti alerginės reakcijos. Rekomenduoja nevykti į svečius namuose, kuriuose laikomos katės, rekomenduojama atsisakyti gyvūno, jei alergija pasireiškė katę namuose laikančiam žmogui. Jei gyvūno nenorima atsisakyti, rekomenduojama namuose sukurti zoną be gyvūno, kuriai priklausytų ir miegamasis, reguliariai prausti naminius gyvūnus (kates – bent du kartus per savaitę), valyti patalpų orą valyti specialiais filtrais, naudoti specialius užvalkalus pagalvėms ir čiužiniams ir kt.
• Medikamentinis simptominis gydymas – geriami ar purškiami steroidiniai ar antihistaminiai vaistai, palengvinantys alerginės reakcijos simptomus;
• Specifinė imunoterapija – vienintelis alergijos katėms gydymo būdas, veikiantis alergijos priežastį, o ne tik simptomus. Taikant imunoterapiją, organizmas pratinamas prie mažų modifikuoto alergeno kiekių, kol galiausiai alerginiai simptomai visai išnyksta arba smarkiai sumažėja. Atlikus tyrimus iš kraujo, nustatoma, kokie kačių išskiriami baltymai sukelia alerginę reakciją, parenkamas individualus gydymas. Tyrimai rodo, kad specifinė imunoterapija yra efektyvus būdas gydant alergiją katėms, pagerinanti alergiškų katėms žmonių gyvenimo kokybę. Specifine imunoterapija, skirtingų tyrimų duomenis, 70–90 proc. atvejų yra sėkmingai gydoma alergija katėms.

Naudingos nuorodos:

Alergologo konsultacija