Nutukimas – vaikystėje prasidedanti liga: ar kalta vien mityba

Vaikų nutukimas – opi problema

Pasak gydytojos dietologės Ž.Antonovos, sergančiųjų nutukimu skaičius tarp vaikų ir paauglių vis didėja. Deja, anot jos, dar nė viena pasaulio šalis nėra sustabdžiusi nutukimo plitimo. 

„Lietuvoje tai – taip pat labai aktuali problema. Pavyzdžiui, pagal 2000–2001 metų vaikų sveikatos pažymų duomenis, vaikų antsvoris ir nutukimas pagal kūno masės indeksą (KMI) siekė apie 22 proc.: iš jų apie 15 proc. sudarė antsvorio problemos ir 7 proc. – nutukimas. Daugiausiai ši sveikatos problema pasitaiko tarp 7–17 m. amžiaus vaikų“, – teigė dietologė. 

Gydytojo vaikų gastroenterologo prof. V.Urbono teigimu, remiantis tyrimais, jei vaikas iki 10 metų jau serga nutukimu, tikimybė, jog ši liga jam grės ir suaugusiame amžiuje, yra apie 70 proc.: „Žinoma, šie skaičiai gali kisti, atsižvelgiant į tai, kaip tėvai rūpinasi ir prižiūri vaiko mitybą, koks yra taikomas gydymas ir pan. Visgi, tokia statistika verčia sunerimti“.

Gydytojas vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas

Pasak gydytojo, nutukimą galima paaiškinti ir fiziologiškai: „Mūsų organizme esančių riebalų ląstelių skaičius didėja nuo ankstyvos vaikystės ir tęsiasi iki pat paauglystės. Vėliau šių riebalų ląstelių kiekis nedidėja, o tik pučiasi, t.y., išsiplečia net keliasdešimt kartų, tokiu būdu žmogaus organizmas pamažu prikaupia riebalų perteklių“.

Venkime stigmatizavimo

Pasak specialistų, nutukimas nėra tik laikina sveikatos būklė, tai – rimta liga, turinti savo kodą Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK). Pasak gydytojos dietologės Ž.Antonovos, nutukimas – visame pasaulyje pripažįstama liga, turinti savo komplikacijas, be to, ji yra recidyvuojanti, t.y., bet kada galinti paūmėti.

„Nutukimu sergantiems žmonėms toks, rodos, paprastas patarimas – mažiau valgyk, daugiau judėk – deja, ne visada yra veiksmingas. Visuomenėje dažnai manoma, jei žmogus serga nutukimu, tai yra jo paties apsileidimas, bet iš tiesų ne vien mityba dėl to kalta. Yra įvairių veiksnių, dėl ko vystosi nutukimas“, – pabrėžė gydytoja dietologė. 

Dažnas mūsų visuomenėje linkęs tokius žmones vadinti nutukusiais, tačiau specialistė patarė taip nesielgti, mat tokiu būdu asmenį tarsi stigmatizuojame: „Įvardinkime: vaikas, sergantis nutukimu, asmuo, sergantis vėžiu, o ne vėžinininkas ir pan. Atsikratykime šių ir panašių stigmų. Vaikai ir paaugliai, sergantys nutukimu, turi labai daug psichologinių problemų, todėl stigmatizacija tik pablogina jų psichologinę būseną – dažnas vengia sportuoti mokyklos salėje, bijo valgyti matant aplinkiniams, nes gėda, o grįžę namo persivalgo dėl emocinių dalykų“.

Nutukimas – tai padidintas riebalų kiekis organizme, tai liga, kurią, anot prof. V.Urbono, iš dalies galima palyginti su narkomanija: „Žmogus žino, kad jis yra priklausomas nuo tam tikrų medžiagų (šiuo atveju – nuo padidinto maisto kiekio), bet jis negali susilaikyti. Ir tik kitas asmuo jam gali padėti. Žinoma, yra labai nedaug žmonių, kuriems pavyko stiprios valios dėka atsikratyti priklausomybės savarankiškai, be niekieno pagalbos“.

Kaip laiku pastebėti vaiko nutukimą ir kur kreiptis pagalbos

Pasak vaikų gastroenterologo, pirmieji šią problemą turėtų pastebėti tėvai. Patariama tiesiog išmatuoti vaiko svorį ir ūgį bei palyginti su oficialia vaikų augimo diagrama, kurią galima rasti internete (tokioms diagramoms sudaryti naudojamas procentilinis metodas, t.y., turimi duomenys suskirstomi į šimtą vienodų dalių, vadinamų procentilių).

„Vertinimas yra labai paprastas – norma yra tarp 10 iki 90 procentilės, jei vaiko svoris yra virš 90 procentilės, jau yra antsvoris, o virš 97 procentilės – nutukimas. Svarbus šiuo atveju ne vaiko amžius, o vaiko ūgio ir svorio santykis“, – paaiškino gydytojas.
 
Pasak gydytojos dietologės Ž.Antonovos, mažo vaiko polinkį į anstvorį jau gali pastebėti ir šeimos gydytojas ar vaiko ligų gydytojas reguliarios sveikatos apžiūros metu. 

„Dažniausiai anstvoris ir nutukimas vaikams konstatuojamas nuo dvejų metų. Ypač reikėtų susirūpinti, jei vaiko svoris padidėjo staiga per gana trumpą laiką. Tuomet į vaiko gydymo procesą turi įsitraukti daugiau specialistų – vaikų gastroenterologai, dietologai ir kiti“, – teigė gydytoja.

Nutukimo komplikacijos

Jei liga nėra gydoma, daugeliu atveju ji gali komplikuotis. Pasak prof. V.Urbono, ne laikas gydyti nutukimą, kai jau reikia šuntuoti miokardo kraujagysles, esant suriebėjusioms kepenims ar kepenų nepakankamumui – gydyti reikia pačioje ligos pradžioje.

Kalbant apie vaikus ir paauglius, sergančius nutukimu, anot gydytojo, bene pagrindinės ligos komplikacijos yra depresija, nuotaikos bei savigarbos stoka: mokykloje vaikas sulaukia nuolatinių pašaipų, tokiu būdu jis dar labiau užsisklendžia, nebenori lankyti būrelių, viešai valgyti, o namie tęsiasi emocinis persivalgymas.

Pagrindinės nutukimo komplikacijos suaugusiame amžiuje:

• metabolinis sindromas, 
• antrinio tipo cukrinis diabetas, 
• arterinė hipertenzija, 
• padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis organizme,
• kepenų suriebėjimas, 
• sąnarių problemos ir kt.

„Deja, daugelis minėtų komplikacijų vis dažniau pasitaiko ir jauname amžiuje, nors anksčiau to nebūdavo. Vadinasi, šios ligos jaunėja ir tai labai mus neramina. Jei nutukimas visai negydomas arba tai daroma pavėluotai, nukenčia nuo šios ligos beveik visi paciento vidaus organai. Taigi, kuo didesnis nutukimo laipsnis, tuo sveikatos problemų yra daugiau ir tuo sunkesnis gydymas“, – pabrėžė gydytojas vaikų gastroenterologas.

Mitybos ir gyvenimo taisyklės nutukimu sergantiems asmenims

Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas – du svarbūs dalykai, kurie, pasak specialistų, turi būti kiekvieno žmogaus gyvenime.

Kaip teigė prof. V.Urbonas, norint padėti vaikui, sergančiam nutukimu, į mitybos įpročių keitimą turi įsitraukti visa šeima: „Juk negalima vaikui duoti vienokį maistą, o patiems valgyti visai kitus produktus. Tai būtų sadizmas, o ne gydymas. Būna, tėvai stebisi: „Daktare, tai, ką sakote vaikui valgyti, jam nėra skanu, ir jis tikrai to nevalgys“. Tuomet aš klausiu tėvų, ar jie prisimena, dėl ko pas mane kreipėsi – ar dėl to, kad vaikas valgo labai gerai ar labai blogai? Jei tėvai yra linkę nusileisti vaiko norams maisto atžvilgiu, tuomet jokio rezultato ir nereikia tikėtis“.

Ar vaikai ir paaugliai, sergantys nutukimu, turi laikytis tam tikrų dietų? Pasak gydytojos dietologės Ž.Antonovos, jos nėra taikomos, nes paprasčiausiai nėra veiksmingos. Dažniausiai tėvai ir kreipiasi, tikėdamiesi, jog dietologai duos „stebuklingą“ patarimą ar būdą, dėl ko vaiko svoris pradėtų mažėti.

Deja, anot specialistės, tokių magiškų priemonių nėra, tačiau labai svarbu atsižvelgti į šiuos klausimus: 

1. Ką aš valgau? 
2. Kada valgau? 
3. Kiek valgau?
4. Kur valgau?
5. Kaip valgau?

„Labai svarbus reguliarus valgymas, kad būtų išvengta nuolatinio užkandžiavimo. Vaikams iki 12 metų amžiaus rekomenduojama valgyti ne daugiau 5 kartų per dieną: pusryčiai, pietūs ir vakarienė bei galimi du nedideli užkandžiai“, – patarė dietologė.

Antras svarbus dalykas – maisto produktų pasirinkimas. Maistas turi būti maistingas, t.y., turi suteikti ne tik energijos ir sotumo jausmą, bet ir maistinių medžiagų, kurių organizmui kasdien reikia apie keturiasdešimt. 

Vaiko mityboje, anot gydytojos dietologės, turi būti užtikrinamas pakankamas kiekis: 

• sudėtinių angliavandenių, kurie yra skaidulų šaltinis (pvz., pilno grūdo gaminiai ir kt.),
• baltymų (liesa mėsa, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai ir kt.), 
• augalinės kilmės riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejus ir kt.) 

Maisto kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus: kuo jis vyresnis, tuo maisto procijos, žinoma, didesnės.

„Labai svarbu, kad vaikai gautų pakankamą kiekį daržovių, kurių šiandien labai trūksta vaikų racione, bei įvairių vaisių. Nepamirškime ir pakankamo skysčių vartojimo (vandens, arbatų), o visa kita yra maistas. Pavyzdžiui, net 30 proc. nutukimo atvejų yra susiję su vaisvandenių vartojimu“, – sakė gydytoja dietologė Ž.Antonova.

Specialistės manymu, nereikia maisto skirstyti į blogą ar gerą, tiesiog svarbu visur išlaikyti balansą bei rasti galimybę bent kartą per dieną visai šeimai valgyti kartu: „Taip tėvai daugiau bendraus su vaikais, o nežiūrės TV ar į mobiliųjų ekranus, bus ugdomas sąmoningas valgymas. Svarbu rodyti vaikams tinkamą pavyzdį, mėgautis maistu ir tai daryti neskubant“.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją dietologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.