Kojų patinimas / Shutterstock nuotr.

Rankų ir kojų tinimas: kada skubėti pas gydytoją?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-05-30 09:18
Patinimas (pabrinkimas), dar vadinamas edema, atsiranda tuomet, kai kūno audiniuose ima kauptis skystis. Jis dažnai pasireiškia pėdose, kulkšnyse, tačiau gali paveikti bet kurią kūno dalį. Lengvi patinimo atvejai paprastai atsiranda dėl ilgo stovėjimo ar nedidelio kūno sužalojimo, tačiau edema gali signalizuoti ir apie rimtas sveikatos problemas, tokias kaip venų nepakankamumas ar stazinis širdies nepakankamumas.

Edemos simptomai

Patinimo simptomai priklauso nuo pažeistos kūno dalies ir jį sukėlusios priežasties. Tipiški šios būklės požymiai gali būti:

  • Kulkšnių, pėdų ar veido srities, patinimas ar paburkimas
  • Pilvo išsipūtimas (edema, vadinama ascitu – tai skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje)
  • Odos tempimas
  • Kvėpavimo sunkumai (jei pažeidžia krūtinę)
  • Sąnarių skausmas ar sustingimas
  • Įdubimas/duobutė, liekanti odoje paspaudus ją penkias sekundes
  • Staigus svorio padidėjimas

Išskiriami keturi edemos tipai:

  1. Periferinė edema: Tai galūnių, įskaitant pėdas, kulkšnis, kojas, rankas ar plaštakas, patinimas. Spaudžiant odą, lieka įspaudas (duobutė).
  2. Krūtinės ląstos arba plaučių edema: su širdies nepakankamumu ar plaučių pažeidimu susijęs patinimo tipas, kai plaučiuose susikaupia skysčių.
  3. Makulinė edema: patinimas aplink akis, arba geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl diabetinės retinopatijos, kuri yra cukrinio diabeto komplikacija.
  4. Smegenų edema: ji sukelia galvos, kaklo skausmą ir sustingimą, sąmonės praradimą, regėjimo sutrikimą, elgesio ar psichinės būsenos pokyčius, galvos svaigimą, pykinimą ar vėmimą.

Patinimų priežastys

Patinimą gali sukelti daugybė veiksnių. Kai kurie edemos atvejai yra pavieniai, o kiti įspėja apie rimtesnes problemas. Dažniausios šios būklės priežastys:

  • Aplinkos veiksniai ir mityba
  • Pagrindinės ligos
  • Nėštumas ir hormonų pokyčiai

Karštas oras ir ilgas stovėjimas gali sukelti patinimą, ypač kojų. Šią būklę taip pat gali sukelti ir per didelis druskos vartojimas.

Tinimas gali būti širdies ir venų ligų, tokių kaip stazinis širdies nepakankamumas (širdies nesugebėjimas perpumpuoti pakankamai kraujo) ir lėtinis venų nepakankamumas, požymis. Lėtinė inkstų liga ir kepenų cirozė taip pat gali sukelti patinimus.

Nėštumo metu skysčiai gali susilaikyti organizme, tą sąlygoja padidėjęs vaisiaus, placentos, krūties audinio ir kraujotakos svoris. Dažniausiai nėščiąją vargina pėdų, kulkšnių patinimas. Šią problemą taip pat gali sukelti hormoniniai pokyčiai, atsirandantys dėl mėnesinių ciklo.

Tam tikri vartojami vaistai gali sukelti patinimus, tokie kaip:

  • Kalcio kanalų blokatoriai
  • Kai kurie geriamieji antidiabetiniai vaistai
  • Kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
  • Estrogenų vartojimas (taikant pakaitinę hormonų terapiją)
  • Kai kurie chemoterapiniai vaistai
  • Kortikosteroidai ir kt.

Kaip edema gydoma?

Gydymo būdai priklauso nuo pagrindinės patinimų priežasties ir sunkumo. Gyvenimo būdo pokyčiai ir vaistai yra vieni iš šios būklės gydymo būdų.

Druskos vartojimo mažinimas: Druskos perteklius gali sukelti skysčių susilaikymą audiniuose ir sukelti edemą. Todėl druskos vartojimo sumažinimas gali padėti suvaldyti šią būklę.

Kūno padėties keitimas: Pėdų, kulkšnių ir kojų patinimą galite sumažinti pakeldami pažeistą kūno dalį taip, kad ji būtų aukščiau širdies lygio. Šis metodas tinka esant lengviems patinimams.

Kompresinių kojinų dėvėjimas: Specialios kompresinės kojinės skatina kraujo tekėjimą atgal į širdį ir mažina apatinių galūnių patinimą. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiam patinimui, gali prireikti specialių kojinių (jas paskirs gydytojas), o vaistinėse parduodamos kompresinės kojinės gali padėti susidoroti su lengvu patinimu.

Diuretikų vartojimas: Diuretikai veikia inkstus ir skatina šlapinimąsi, o tai padeda sumažinti patinimą. Tačiau diuretikus reikia vartoti atsargiai ir tik su gydytojo leidimu, nes per didelis jų kiekis gali sumažinti kraujospūdį, sukelti alpimą arba paveikti inkstų funkciją.

Esant smegenų ar krūtinės edemai bei sunkesnėms periferinės edemos formoms, reikalinga medicininė priežiūra ir savarankiškai jų gydyti negalima. Be to, staiga prasidėjęs patinimas yra signalas, kad reikia skubios medicininės pagalbos.

Su patinimu susijusios komplikacijos

Negydomas patinimas gali sukelti įvairių komplikacijų, kurių sunkumas priklauso nuo edemos tipo. Pavyzdžiui, periferinė edema gali sukelti skausmą, sąnarių sustingimą ir judrumo sumažėjimą; odos niežulį ir opas; padidinti infekcijos riziką.

Krūtinės ląstos patinimas gali apsunkinti kvėpavimą ir tapti mirtinu, jei per vėlai bus gydomas. Tai gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir ūminį kvėpavimo nepakankamumo sindromą (ARDS), kai plaučiai pavojingai prisipildo skysčio. Negydoma smegenų edema gali paveikti kognityvines žmogaus funkcijas bei regėjimą arba gali būti mirtina.

Rizikos veiksniai

Kai kurios žmonių grupės, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, yra labiau linkę į patinimus. Dažniausiai pasitaikantys patinimo rizikos veiksniai:

  1. Nutukimas
  2. Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
  3. Nėštumas
  4. Cukrinis diabetas
  5. Celiulitas
  6. Alkoholio vartojimas
  7. Rūkymas
  8. Vyresnis amžius

Tyrimai, padedantys nustatyti patinimo priežastis

Tyrimai patinimo priežasčiai diagnozuoti nustatomi atsižvelgiant į konkretų atvejį. Kartu su fizine apžiūra ir anamneze gali prireikti atlikti keletą tyrimų:

Albumino tyrimas: Šiuo kraujo tyrimu nustatomas albumino, kepenyse gaminamo baltymo, padedančio išvengti skysčių nutekėjimo iš kraujagyslių, kiekis. Nepakankamas jo kiekis siejamas su patinimu.

Elektrolitų kiekio kraujyje tyrimas: juo nustatomas elektrolitų – organizme esančių mineralų – balansas. Natris ir chloridas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant skysčių kiekį organizme.

Echokardiografija: jos prireikia, jei įtariama, kad patinimas atsirado dėl širdies nepakankamumo ar kitų širdies veiklos priežasčių. Atliekant šį tyrimą elektrodais stebimas širdies plakimas, o ultragarsu – kraujotaka širdyje.

Inkstų, kepenų funkcijos tyrimai; šlapimo tyrimas: gali prireikti įvertinti šlapimo fizinę išvaizdą ir cheminę bei molekulinę sudėtį. Šlapimo tyrimu galima nustatyti pakitusį albumino, kraujo kūnelių ar tam tikrų baltymų kiekį organizme, nurodantį edemos priežastis.

Rentgenograma: Kai kuriais atvejais diagnozę patvirtinti gali padėti rentgeno nuotrauka, nes specialistai gali matyti skysčių susilaikymo ar patinimo mastą, kraujo krešulius ar kraujotakos sutrikimus.

Kada kreiptis į gydytoją

Nors daugelis patinimų atvejų yra ūmūs ir gali išnykti savaime, tačiau kai kuriais atvejais jie gali reikšti rimtesnes būkles. Patariama kreiptis į gydytoją, jei:

  • patino viena arba abi kojos
  • patino viena arba abi rankos
  • patino pilvo sritis
  • patino aplink akis

Jei staiga atsirado lūpų, liežuvio ar burnos patinimas, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Parengta pagal: verywellhealth.com