Hipertenzija; kraujospūdis / Shutterstock nuotr.

Padidėjusio kraujospūdžio liga – „nebylioji žudikė“: kaip laiku išvengti komplikacijų

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-05-15 06:47
Arterinė hipertenzija (AH) – tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Pagal Lietuvoje vykdomą pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tai itin dažna liga, nustatoma kone kas antram vidutinio amžiaus gyventojui mūsų šalyje. Apie tai, kas turi didžiausią riziką susirgti šia liga, kokios galimos komplikacijos, gydymo metodai ir kaip teisingai matuotis kraujospūdį, portale manodaktaras.lt pasakoja VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė, „Konstitucijos klinikos“ gydytoja kardiologė Žaneta Petrulionienė.
Arterinis kraujospūdis (AKS) – tai spaudimas stambiosiose kraujagyslėse, susidarantis širdžiai išstumiant kraują jėga, priverčiančia jį cirkuliuoti ratu. Optimalus AKS yra 120/80 mmHg, normalus – 120–129/80–84 mmHg, aukštas-normalus – 130–139/85–89 mmHg.

Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis pakartotinų matavimų metu viršija 140 mmHg ir/arba diastolinis kraujospūdis viršija 90 mmHg. Kraujospūdžio padidėjimas gali būti pirmo, antro arba trečio laipsnio. Sunkiausia yra trečio laipsnio hipertenzija, kai AKS viršija 180/110 mmHg. Dar išskiriama izoliuota sistolinė hipertenzija, kai padidėjęs tik sistolinis AKS virš 140 mmHg, o diastolinis lieka normalus < 90 mmHg. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms“, – paaiškino kardiologė prof. Ž.Petrulionienė.

Gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė

Nors ši liga yra itin dažna Lietuvoje, visgi, pasak gydytojos, gera žinia ta, jog stebima paplitimo mažėjimo tendencija: pagal programą ištirtų 50–65 m. moterų grupėje dažnis sumažėjo nuo 64,95 proc. 2009 m. iki 49,01 proc. 2018 m., 40–55 metų vyrų grupėje – nuo 50,94 proc. 2009 m. iki 44,44 proc. 2018 m.

Arterinės hipertenzijos išsivystymą lemia daugybė veiksnių

  1. Svarbi genetika, t.y., paveldimas polinkis, pavyzdžiui, ankstyvos aterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje (infarktai, insultai), jeigu susirgo ar mirė vyrai jaunesni nei 55 m. ir moterys, jaunesnės nei 65 m. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar aukštą kraujospūdį turėjo pirmos eilės giminaičiai.
  2. Reikšmės turi padidėjęs tam tikrų vidinių organizmo sistemų aktyvumas (simpatinės bei RAAS – renino-angiotenzino-aldosterono sistemos),
  3. Kardiometaboliniai veiksniai: antsvoris, nutukimas, ypač pilvinis – visceralinis, gliukozės tolerancijos sutrikimas, rezistencija insulinui, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas.
  4. Svarbūs ir arterijų pokyčiai: arterijų standumo padidėjimas, vidinio arterijų dangalo endotelio funkcijos sutrikimas.
  5. Svarbūs ir gyvensenos rizikos veiksniai: nesubalansuota mityba: sūrus, riebus maistas, gausus alkoholio, kofeino, energetinių gėrimų vartojimas, taip pat rūkymas, trikdantis arterijų funkciją, nervinė įtampa, nejudra, organizmo bioritmų nepaisymas, poilsio ir miego stoka.

Sergančiųjų hipertenzija skaičius, prof. Ž.Petrulionienės teigimu, didėja sulig amžiumi, moterims dažnai progresuoja po menopauzės, tačiau kiekvienam pacientui būdingas individualus veiksnių derinys.

Galimos pavojingos komplikacijos

Padidėjęs kraujospūdis – tai labai paplitęs ir blogai kontroliuojamas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys, ilgainiui pažeidžiantis organus – taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis, didinantis kardiovaskulinį ir visų priežasčių mirtingumą.

Pasak gydytojos kardiologės, ilgą laiką nejuntama, nenustatyta ar negydoma hipertenzija gali sukelti tokias sunkias ligas kaip išeminė širdies liga, kurios pavojingiausia komplikacija yra miokardo infarktas, netgi staigi mirtis, galvos smegenų kraujagyslių liga, kurios sunkiausia komplikacija yra neįgalumą sukeliantis insultas, inkstų nepakankamumas, akių ligos ir regėjimo sutrikimai.

„Padidėjęs kraujospūdis labai dažnai sukelia širdies ritmo sutrikimus. Neretai arterinė hipertenzija yra svarbiausias prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys. Tad tik normalaus kraujospūdžio palaikymas ir veiksmingas padidėjusio kraujospūdžio gydymas gali gerokai sumažinti širdies nepakankamumo, insulto, infarkto, inkstų, akių pažaidos ir mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pabrėžė prof. Ž.Petrulionienė.

Būtina atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus

Būna, jog kai kurie žmonės apskritai nejaučia padidėjusio kraujospūdžio požymių daugelį metų, o apie jį sužino, pvz., profilaktinės sveikatos patikros metu.

„Vieni pacientai skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušio srityje, galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu ar širdies plakimu. Vėlesnėse stadijose išryškėja su hipertenzijos pažeistais organais susiję simptomai, kai pažeidžiama širdis, smegenys, akys, inkstai, periferinės arterijos. Tai rodo jau gerokai pažengusią komplikacijų stadiją. Todėl labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, kol dar nėra organų pažeidimų“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.

Kadangi arterinė hipertenzija dažniausiai yra besimptomė būklė, todėl visiems suaugusiems asmenims rekomenduojami pakartotini arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimai. Sulig amžiumi AKS greitai didėja, todėl pacientams, vyresniems kaip 50 m., AKS reikia matuoti vis dažniau.

Arterinė hipertenzija gali būti kelių rūšių

Kaip pasakojo prof. Ž.Petrulionienė, pagal kilmę arterinė hipertenzija dažniausiai yra pirminė (apie 90 proc. atvejų), kai nenustatoma jokia konkreti ją sukėlusi liga. Daug rečiau hipertenzija būna antrinė (apie 10 proc. atvejų), kai AKS padidėjimą sukelia nustatyta liga, pavyzdžiui, inkstų ar inkstų arterijų, feochromocitoma, ar kitos ligos.

„Pagal tai, kuris kraujospūdis padidėjęs, yra izoliuota sistolinė ir izoliuota diastolinė hipertenzija. Izoliuota sistolinė dažnėja sulig amžiumi. Tačiau dažniausiai būna padidėję abu – ir sistolinis, ir diastolinis, – paaiškino gydytoja kardiologė. – Pagal tai, kokiomis sąlygomis matuojant randamas padidėjęs AKS, skiriamos kelios hipertenzijos rūšys: namų, gydytojo kabineto, paros automatinio kraujospūdžio monitoravimo, krūvio ir kt.“

Neretai pasitaiko taip vadinama „baltojo chalato hipertenzija“ (arba izoliuota įstaigos hipertenzija) – tai nuolat padidėjęs AKS gydymo įstaigoje, kai namuose išmatuojamas kraujospūdis yra normalus. Anot kardiologės, izoliuota įstaigos hipertenzija gali būti stebima apie 15 proc. bendrosios populiacijos. Ši būklė yra susijusi su didesne organų pažaidos rizika. Net ir neskiriant medikamentinio gydymo, būtina koreguoti paciento gyvenseną ir jį stebėti.

„Pasitaiko ir priešinga būklė, kai kraujospūdis gydytojo kabinete būna normalus (< 140/90 mmHg), tačiau matuojant AKS namie, jis būna padidėjęs. Ši būklė vadinama „izoliuota ambulatorine hipertenzija“ arba „slaptąja hipertenzija“. Jos paplitimas yra panašus kaip ir izoliuotos įstaigos hipertenzijos. Tokie pacientai taip pat patenka į padidintos rizikos grupę. Jiems skiriamas nemedikamentinis gydymas, būtinas stebėjimas“, – kalbėjo gydytoja kardiologė prof. Ž.Petrulionienė.

Kraujospūdžio aparatas namuose – būtinas

Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo sveikatos rodiklius, iš kurių vienas svarbiausių yra kraujospūdis. Jį gali pamatuoti gydytojas, tai galima atlikti vaistinėje, nesudėtinga pasimatuoti ir pačiam namuose. Medikai ragina padidintos rizikos asmenis turėti automatinį kraujospūdžio aparatą namuose ir reguliariai matuoti. Ypač tai patartina tiems, kurie turėjo sergančių arterine hipertenzija, infarktais, insultais pirmos eilės giminaičių.

Arterinę hipertenziją diagnozuoja ir gydymą pradeda šeimos gydytojas. Diagnozuojant jis įvertina ne tik daugkartinius kraujospūdžio pamatavimus, bet ir širdies susitraukimų dažnį, ritmo sutrikimus, visus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, lydinčias ligas ir būkles, nustato, ar jau yra vidaus organų pažeidimo požymių (kraujagyslių, širdies, smegenų, inkstų, akių).

Esant sunkiai koreguojamam kraujospūdžiui, taip vadinamai rezistentiškai hipertenzijai, ar esant organų pažeidimui ir komplikacijoms, pacientas nukreipiamas atitinkamos srities specialistams: kardiologui, neurologui, nefrologui, oftalmologui, endokrinologui ar kt.

Kaip teisingai matuotis kraujo spaudimą

Vis daugiau žmonių įsigyja automatinius kraujospūdžio matuoklius ir matuoja namuose, tačiau labai svarbu žinoti taisykles, norint gauti teisingas reikšmes. Štai keli patarimai:

  1. Nusirenkite sunkesnius drabužius, atsisėskite patogiai, atremti nugarą į atlošą, nesukryžiuokoite kojų.
  2. Prieš matavimą bent 5 min. ramiai pasėdėkite, atsipalaiduokite.
  3. Taisyklingai užsidėkote manžetę, kuri turi būti tinkamo dydžio. Geriausia dėti ant nuogos odos. Ranka patogiai padedama ant stalo, atpalaiduojama. Uždėta manžetė ant rankos turi būti širdies lygyje.
  4. Taip patogiai sėdint ir patogiai padėjus ranką galima pradėti matavimą. Matavimus rekomenduojama visuomet atlikti tomis pačiomis sąlygomis. Matuoti pora kartų su kelių minučių intervalu. Esant prieširdžių virpėjimui – skaičiuoti matavimų vidurkį.

Gydytoja pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kas gali turėti įtakos kraujospūdžio svyravimams:

  • matavimo vieta (žastas, riešas),
  • kasdieniniai, sezoniniai kraujospūdžio svyravimai (vasarą per karščius žemesnis, žiemą didesnis),
  • psichologiniai, emociniai faktoriai (susijaudinimo metu kraujospūdis kyla).
  • kraujospūdį gali pakelti ir neseniai išgerta kava, gausus maistas, nikotinas ar alkoholis, pilna šapimo pūslė, aplinkinis triukšmas, kalbėjimas, nusiprausimas duše, mankšta.
  • svarbi ir matavimo aplinka (kambario temperatūra), matavimo vieta – namuose ar pas gydytoją, matavimo taisyklių laikymasis: teisingas manžetės uždėjimas, manžetės dydis, teisinga pozicija matavimo metu, matuoklis širdies lygyje, ne per stori rūbai manžetės uždėjimo vietoje.

Kodėl svarbu reguliariai matuotis savo kraujospūdį? Pasak prof. Ž.Petrulionienės, savarankiškas kraujospūdžio matavimas namuose tiems, kuriems liga jau diagnozuota ir paskirti vaistai, ir tiems, kuriems tik įtariama, turi svarbią klinikinę reikšmę ir prognostinę vertę.

„Pageidautina, kad pacientas stebėtų savo AKS maždaug 7 dienas prieš kiekvieną apsilankymą pas gydytoją. Matuoti AKS namuose pacientui patariama ramioje aplinkoje ryte ir vakare. Patariama atlikti pora matavimų iš eilės su kelių minučių pertrauka. Norėiau paskatinti kraujospūdžio matavimą namie, nes tokiu būdu gaunama daugiau informacijos apie kiekvienos vaisto dozės veiksmingumą, atsižvelgiant į matavimo duomenis, galima geriau gydyti“, – sakė gydytoja kardiologė.

Atsisakyti kraujospūdžio matavimo namuose reikėtų tiems asmenims, jei tai sukelia jam nerimą ar skatina savavališką gydymo režimo keitimą.

Kas didina hipertenzijos riziką

Nekalbant apie genetinį polinkį, riziką susirgti šia liga didina tokie veiksniai kaip:

  • antsvoris, nutukimas, ypač pilvinis (visceralinis),
  • metabolinis sindromas,
  • gliukozės apykaitos sutrikimai,
  • cukrinis diabetas,
  • rūkymas,
  • nejudrus gyvenimo būdas,
  • nuolatinis stresas,
  • bioritmų nepaisymas,
  • kokybiško miego ir poilsio trūkumas,
  • netinkama mityba: daug druskos, sočiųjų riebalų, stoka polinesočiųjų jūrinės kilmės riebalų, per didelis stimuliuojančių gėrimų kiekis (kofeino, energetinių gėrimų ir kt).

Yra nemažai duomenų, kad rizika didesnė tam tikro distresinio charakterio tipo asmenims: esantiems nuolatinėje įtampoje ir nemokantiems atsipalaiduoti.

Pagrindiniai gydymo būdai

Gydymo pradžia ir metodai, kardiologės prof. Ž.Petrulionienės teigimu, priklauso nuo arterinės hipertenzijos laipsnio, kraujospūdžio dydžio, bendrosios rizikos, organų taikinių pažeidimo, lydinčių ligų.

„Visiems be išimties taikomos nemedikamentinio gydymo priemonės, o kai reikia – gydytojas paskiria vaistus. Įvertinus visus veiksnius, nusprendžiama, kada pradėti medikamentinį arterinės hipertenzijos gydymą, iki kiek mažinti kraujo spaudimą, kaip greitai turėtų būti pasiekiamas numatytas tikslinis kraujospūdis. Esant pirmo laipsnio AKS padidėjimui, vidutinei rizikai, koreguojami visi rizikos veiksniai, prieš skiriant vaistus, pacientai 2–3 savaites stebimi, bet esant reikalui, vaistai skiriami iš karto, nustačius diagnozę. Didelės ir labai didelės rizikos pacientams taip pat koreguojami rizikos veiksniai ir vaistai skiriami iš karto, nustačius diagnozę. Išmatavus trečio laipsnio AKS padidėjimą >180/110 mmHg, vaistai skiriami nedelsiant“, – pasakojo kardiologė.

Tikslinis kraujospūdis, gydant arterinę hipertenziją: esant mažai ir vidutinei rizikai, yra <140/90 mm Hg. Esant didelei ir labai didelei rizikai, tikslinis kraujospūdis 130/85–125/75 mm Hg. Kokio reikia siekti, priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo lydinčių ligų. Vyresniems nei 80 metų pacientams kraujospūdis mažinamas atsargiau, vaistai skiriami, kai jis viršija 160/90 mmHg.

Įprastiniam arterinės hipertenzijos gydymui, pasak gydytojos kardiologės, yra rekomenduojamos penkios vaistinių preparatų klasės:

  1. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI),
  2. Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB),
  3. Kalcio kanalų blokatoriai (KKB),
  4. Beta adrenoblokatoriai (BAB),
  5. Diuretikai (tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, tokie kaip indapamidas).

Yra ir dvi papildomos vaistų klasės: centrinio poveikio vaistai ir alfa adrenoblokatoriai. Šie skiriami, kai nepakanka kitų, kai diagnozuojama gydymui atspari rezistentiška hipertenzija. Dažniausia skiriami vaistų deriniai vienoje tabletėje.

Patarimai, kaip išvengti šios ligos

Prof. Ž.Petrulionienė kiekvienam rekomenduoja:

  • laikytis sveikos gyvensenos principų: sveika subalansuota mityba, valgomosios druskos ribojimas (mažiau kaip 5 g/d.), sočiųjų riebalų mažinimas ir transriebalų vengimas, jų pakeitimas polinesočiaisiais riebalais (geriausiai jūrinės kilmės);
  • vengti kavos ir energetinių gėrimų;
  • sunormalizuoti savo kūno svorį;
  • stengtis palaikyti optimalią liemens apimtį;
  • atsisakyti rūkymo,
  • stengtis būti kasdien fiziškai aktyviems (reguliari vidutinio intensyvumo mankšta 30-45 min./d.);
  • paisyti bioritmų;
  • laikytis optimalaus darbo ir poilsio režimo,
  • kokybiškai išsimiegoti
  • išmokti valdyti stresą;

Kokios dažniausios klaidos? Pasak kardiologės, daugelis žmonių net nežino savo kraujospūdžio, o tai lemia, kad hipertenzija per vėlai diagnozuojama ir pradedama gydyti: „Tie pacientai, kuriems jau pradėtas gydymas, dažnai nesistengia keisti nesveikų gyvensenos įpročių, o jų modifikavimas neretai leistų išvengti vaistų arba sumažinti dozes. Paskyrus vaistus, dažnai nesilaikoma gydytojo paskyrimų, vaistai vartojami nereguliariai, dažnai tik tada, kai kraujospūdis pakyla. Kraujospūdžio šokinėjimas didelėse ribose, jo ženklus variabilumas, yra savarankiškas rizikos veiksnys, taip pat kaip ir paskyrimų nesilaikymas“.